Pedagogikos egzamino atsakymai konspektas


Pedagogikos konspektas.

Pedagogikos kaip ugdymo mokslo pagrindai. Pedagogikos ryšiai su kitais mokslais. Ji ypač glaudžiai susijusi su kitais socialiniais mokslai. Todėl skiriamos šios sritys. Pedagogikos sąvoka. Pedagogikos funkcijos. Ugdymo paradigmų didžiosios linkmės klasikinė ugdymo paradigma ir laisvojo ugdymo paradigma. XX amžiaus humanistinės psichologijos idėjos. Dvasinis ugdymas. Ugdymas – sąveika. Permanentinis procesas. Ugdymo tikslai. Dorinis ugdymas. Socialinio ugdymo idėja. Kultūrinis ugdymas. Pilietinio ugdymo. Pilietinio ugdymo tikslas. Ugdymas humanistinėje up. Humanizmas – požiūrių sistema. Humanistinis ugdymas. Nedirektyvaus , prasmingo mokymosi principai. Mokinys , atsakingai dalyvaudamas mokymesi , lengviau išmoksta. Ugdymas kaip sąveika. Ugdymo sąveikos rūšys. Ugdymo kryptys. Seniausios ugdymo sudėtinės dalys. Mokytojo ugdytojo vaidmuo visuomenėje. Kompetencijos samprata –. Esminės asmens kompetencijos. Mokytojų profesijos kompetencijos. Profesinės kompetencijos. Bendrakultūrinė kompetencija. Bendrosios kompetencijos. Specialiosios kompetencijos. Mokytojo kvalifikacijos ir kompetencijos santykis. Mokytojo teisės. Mokytojo pareigos. Mokytojo asmenybė. Mokytojo asmenybės teigiami bruožai. Mokytojo asmenybės trūkumai. Pedagoginiai sugebėjimai. Pedagoginiam darbui ypač svarbūs šie sugebėjimai. Pedagoginis meistriškumas. Pedagoginis pašaukimas –. Pedagoginis taktas. Auklėjimo esmė. Auklėjimas – integrali ugdymo sritis. Požiūrių į auklėjimą įvairovė. Dorovinis auklėjimas kaip ugdymo šerdis. Auklėjimas. Auklėjimo metodai , jų klasifikacija , paskirtis. Auklėjimo metodai –. Jų paskirtis. Žodiniai metodai. Stimuliaciniai metodai. Elgesio formavimo metodas. Auklėjimo proceso teoriniai pagrindai ir samprata. Auklėjimas pagrįstas vertybėm. Pažinimo taksonomijos. Ugdymo tikslų klasifikavimas. Tikslų klasifikacijos schemos. Mokinių pažinimo kryptys =>. Tyrimas – tai atidus , sistemingas kantrus nagrinėjimas , kurio tikslas – atskleisti ar nustatyti faktus ar sąsajas.


1.Pedagogika kaip ugdymo mokslas. Pedagogikos idėjų sąsajos su ugdymo paradigma. Pedagogikos samprata: apibrėžtis, sąvokos, objektas, funkcijos. Pedagogikos kaip ugdymo mokslo sistema, ryšiai su kitais mokslais.

Pedagogikos kaip ugdymo mokslo pagrindai – ugdymas atsirado kartu su žmogumi ir visuomet buvo labai reikšminga visuomeninio gyvenimo funkcija. Pamažu kaupta ir perduodama iš kartos į kartą jaunosios kartos ugdymo patirtis, apibendrinta liaudės, sakytinėje kūryboje, kiek vėliau atspindėjo teologijos, filosofijos, politikos, retorikos veikaluose. Ir tik apie XVII-XVIII a., prasidėjus spartesnei gamybos plėtotei, kaupiantis visuomenes patyrimui, vystantys mokslui ir paspartėjus jo diferenciacijai, plečiantis mokyklų, kaip specialių ugdymo įstaigų, tinklui, kartų išryškėjus tokio visuomeninio reiškinio, kaip ugdymas svarbai nuo filosofijos atsiskyrė jaunosios kartos rengimo gyvenimui mokslas – pedagogika. Vadinasi pedagogika žmogaus ugdymo mokslas, moko naujųjų kartų ugdymo, jų ruošimo gyvenimo tikslams siekti.

Pedagogikos ryšiai su kitais mokslais. Pedagogika spręsdama jaunosios kartos ugdymo klausimus, neišvengiamai remiasi su kitų mokslų duomenimis.

Ji ypač glaudžiai susijusi su kitais socialiniais mokslai.

1. Pedagogika remiasi filosofija, o taip pat istorijos, ekonomikos, sociologijos, etikos, estetikos mokslų duomenimis. Pedagogika susijusi su filosofija-pastaroji sudaro metodologinį pedagogikos pagrindą, bet kuri pedagogikos teorija remiasi viena ar kita filosofijos kryptimi ar šaka.

3. Ryšys su biomedicinos (gamtos) ir technologijos mokslais. (bendroji ir aukštoji nervinės veiklos fiziologija, higiena ypač mokyklinė higiena,

[ugdymo filosofija, ugdymo psichologija, edukacinės sistemos, švietimo sociologija, švietimo antropologija, švietimo demografija, ugdymo fiziologija, švietimo ekonomika, švietimo vadyba, ugdymo istorija]

Ugdymas – ugdytojų ir ugdomųjų bendroji veiklą ir jų sąveika. (istorinės patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant parengti ją gyvenimui ir darbui). Ypatingą vaidmenį ugdyme vaidina organizuotas pedagoginis procesas. Sąvokos įeinančios į ugdymą yra mokymas, lavinimas ir auklėjimas.

2.Ugdymo paradigmų didžiosios linkmės: klasikinė ugdymo paradigma ir laisvojo ugdymo paradigma. Humanistinio ugdymo esminiai bruožai. Humanistinio ugdymo ir demokratijos epochos sąsajos.

Ugdymo paradigmos linkmės: klasikinė ugdymo paradigma ir laisvojo ugdymo paradigma. Šių paradigmų skirtumai: klasikinė ugd. p.: ugdymas – visuomenės apibendrintos patirties perteikimas ugdytiniams; ugdymas grindžiamas visuomenės užsakymu; vaiko prigimtimi operuojama (naudojamasi); laisvojo ugd. p.: ugdymas – būtinų sąlygų individo prigimtyje glūdintiems gebėjimams kūrybiškai reikštis, perimant ir plėtojant kultūrą, visuma; ugdymas grindžiamas vaiko individualybe; su vaiko prigimtimi kooperuojamasi (susijungiama) (pabraukti svarbiausi skirtumai).Klasikinės ugd. p. esmė: mokykla kūrėsi drauge su kalėjimu, kariuomene, vienuolynu, internatu ir perėmė iš jų daug disciplinarinės institucijos bruožų.Klasikinė ugd. p. įsitvirtina visuomenėse, kur yra autoritarinis rėžimas. Laisvoji ugd. p. – kryptis, grindžiama vaiko laisve veikti ir tikėjimu įgimtais gerais jo pradais, savarankiškumu.

3.Ugdymo samprata, būdinga įtvirtinamai humanistinio ugdymo paradigmai. Ugdymas – sąveika (dvipusis procesas), permanentinis procesas. Ugdymo tikslai, jų vertybiškumas. Ugdymo tikslų ir ugdymo uždavinių sąsajos. Ugdymo kryptys. Socialinis, kultūrinis, dorinis, pilietinis, dvasinis ugdymas.

Ugdymas – visuomeninės istorinės patirties perdavimas jaunosioms kartoms, siekiant parengti jas gyvenimui ir darbui. ugdymo tikslus papildo ugdymo uždaviniai. Tikslas yra tai, dėl ko ką nors daroma ar vyksta, o uždavinys – tai, kas turi būti daroma, kad tikslas turėtų būti pasiektas. Ugdymo tikslų ir uždavinių santykį galima vertinti turinio prasmę. Šio požiūriu ugdymo tikslai ir uždavinių konkretizacija. Vertinant tikslų ir uždavinių santykį pagal funkcijas, ugdymo uždavinius galima laikyti priemone ugdymo tikslams pasiekti. Manoma, kad kurios nors veiklos uždavinys gali tapti naujos veiklos tikslu. Tokiu atveju tikslai ir uždaviniai suprantami kaip sinonimai. Tikslai nusako ką mokytojas tikisi pamokoje pasiekti (plačiai apibendrinti ketinimai) uždaviniai apibūdina laukiamus mokinių mokymosi rezultatus pamokoje. (mokymosi uždavinys apima trys didaktinius kompenentus: atlikimas, sąlygos, vertinimas)

  • Pedagogika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (9233 žodžiai)
  • Pedagogikos konspektai
  • Microsoft Word 73 KB
  • Pedagogikos egzamino atsakymai konspektas
    10 - 6 balsai (-ų)
Pedagogikos egzamino atsakymai konspektas. (2016 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogikos-egzamino-atsakymai-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:36