Pedagogikos špera valstybiniam egzaminui


Pedagogikos Špera. Ugdymo samprata. Pagrįskite teiginį , jog ugdymas daugiamatis reiškinys. Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymas kaip susitikimas. Ugdymas kaip pedagoginė situacija. Ugdymas kaip įtaka. Ugdytojo įtaka. Ugdymas kaip kūryba. Ugdymas kaip saviraiškos paskirtis. Ugdymas kaip prasmės atradimas. Ugdymas kaip vertybių internalizavimas. Ugdymas kaip permanentinis procesas. ( etika. Pedagogikos ryšys su psichologija. Pedagogikos ryšys su biomedicinos gamtos ir technologijos mokslais. Ugdymo tikslai , jų kaita. Įrodykite , jog idealiu aspektu ugdymo pagrindinis tikslas visapusiškos asmenybės ugdymas. Ugdymo tikslų aspektai Socialinis. Lietuvos švietimo sistema. Apibūdinkite įvairias švietimo sistemos institucijas. As etapas. Ias etapas. Lietuvos švietimo principai. Švietimo reforma. Paanalizuokite vykdomos švietimo reformos privalumus ir trūkumus. Pamoka - pagrindinė mokymo forma. Pamokos organizavimas. Studijuojamo dalyko pamokų ugdomieji aspektai. Mokymo (- si ) metodai. Jų pasirinkimo kriterijai ir konkrečių metodų taikymas ugdymo procese. Mokymo (- si ) rezultatų tikrinimas ir vertinimas. Principai , funkcijos , metodai. Vertinimo problemos. Asmeninio požiūrio į vertinimą pagrindimas. Tikrinimo ir vertinimo principai. Žodinio tikrinimo metodai Individuali. Apklausa raštu. Didaktiniai testai. Praktiniai tikrinimo metodai. Tikrinimų rūšys.


Ugdymas kaip susitikimas. Tai įvairūs pedagoginiai susitikimai, vykstantys mokomojoje ir nepamokinėje veikloje. Visų šių susitikimų poveikis mokinio asmenybei priklauso nuo susitikimo tikslingumo, turiningumo, organizavimo ir kt.

Ugdymas kaip pedagoginė situacija. Savita socialinių įtakų visuma, veikianti ugdymo procesą.

Ugdymas kaip sąveika. Optimali sąveika atlieka pagrindines ugdymo funkcijas: lavinimo, auklėjimo, t.t.

Ugdymas kaip saviraiškos paskirtis – padėti individui atrasti savo gyvenimo tikslą, kryptį, stilių.

Ugdymas kaip vertybių internalizavimas. Asmenybės raida ir darna priklauso nuo to, kokiu laipsniu ir kokias vertybes ji įsisamonina.

Ugdymas kaip permanentinis procesas. Dėl greitų globalizacijos procesų, aktuali vaiko ir suaugusiojo savęs formavimo, arba saviugdos bei savikūros, sistema, padedanti geriau išspręsti kultūrinio ugdymo problemas, su kuriomis susiduriama visoje planetoje.

Ugdymo tikslo supratimas yra viena svarbiausių ir pedagogikos teorijos, ir ugdymo praktikos problemų. Ugdymo tikslas – pedagoginės veiklos galutinio rezultato idealus ugdytinio vaizdinys.

Psichologinis aspektas. Kiekvieną visuomenės patirties komponentą atitinka tam tikra asmenybės savybė. Tačiau socialinė patirtis yra visuomeninės sąmonės, o asmenybės savybė – individualios sąmonės išraiška. Mokiniui perteikta visuomenės patirtis įgyja psichologinę formą. Reikia, kad socialiniai reikalavimai reikalavimai asmenybei virstų vidine jėga, kuri be išorinio poveikio valdytų asmenybę.

Pedagoginis aspektas. Tai bendrojo, galutinio tikslo konkretinimas pagal amžiaus ypatybes, socialines sąlygas, realizuotus tikslus.

S. Šalkauskis buvo vienas pirmų filosofų, pradėjusių kalbėti apie pilnutinę asmenybė, ugdomą įvairiais aspektais. Jis pateikė pirmąjį pilnutinės asmenybės modelį. Pagal jį tai tokia asmenybė, kuri ne tik supranta vertybes, geba kurti, tačiau kartu yra laisvas, tautiškas, dorovingas žmogus.

Pilnutinė asmenybė yra aukšto intelekto, dorovingumo, profesinio lygio ir geros fizinės sveikatos žmogus. Bendriausi uždaviniai, siekiant suformuoti tokia asmenybę:

1) protinis lavinimas; 2) fizinis lavinimas; 3) dorinis auklėjimas; 4) estetinis lavinimas; 5) tautinis auklėjimas.

Pati bendriausia ugdymo tikslo formuluotė – ugdyti pilnutinę (visavertę, visapusišką, harmoningą) asmenybę išlieka. Tačiau keičiasi daugelio pilnutinės asmenybės ugdymo turinio elementų samprata, iškyla ir nauji šio tikslo realizavimo uždaviniai, naujos jų sprendimo galimybės. Ugdant pilnutinę asmenybę, ypač svarbu visapusiškai plėtoti kiekvieno žmogaus galias, siekiant kuo geriau parengti jaunąją kartą gyventi ir veikti sparčiai kintančiomis socialinio-ekonominio gyvenimo sąlygomis

Ugdymo tikslai pamokai. Reikia visapusiškai efektyvinti pamoką, kuo geriau panaudoti jos mokomąsias, lavinamąsias ir auklėjamąsias galimybes.

Lietuvos švietimo reforma prasidėjo 1988 m. Ją sudaro 4 etapai:

II-as etapas. 1990-1995/96 m. Šiame etape atlikti šie darbai: 1) reorganizuotos švietimo valdymo struktūros (Kultūros ir Švietimo ministerijos, savivaldybių švietimo skyriai); 2) pradėta profesinių bei aukštųjų mokyklų pertvarka; 3) prasidėjo pokyčiai aukštųjų mokyklų sistemoje, priimtas LR mokslo ir studijų įstatymas; 4) priimtas LR švietimo įstatymas.

III-ias etapas. 1996-1998 m. Kuriama vieninga tęstinė Lietuvos švietimo sistema, apimanti formalųjį ir neformalųjį švietimą, išplėtotą valstybinių bei privačių švietimo įstaigų tinklą.

Formalųjį švietimą sudaro:1) nuosekliojo švietimo sistema, apimanti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo mokyklas, profesines, aukštąsias mokyklas;2) nuosekliojo švietimo sistemos dalis, apimanti suaugusiųjų formaliąsias mokymosi įstaigas.

I-pradinė, apima I-IV kl.; II- pagrindinė, V-X kl.; III-vidurinė, XI-XII kl.

Aukštesnioji mokykla (kolegija) - aukštesnius profesinės kvalifikacijos darbui įvairiose ūkinėse ir socialinės veiklos srityse rengianti ir bendrąjį kultūrinį išsilavinimą teikianti studijų įstaiga.

  • Pedagogika Šperos
  • 2014 m.
  • 3 puslapiai (4570 žodžių)
  • Pedagogikos šperos
  • Microsoft Word 36 KB
  • Pedagogikos špera valstybiniam egzaminui
    10 - 3 balsai (-ų)
Pedagogikos špera valstybiniam egzaminui. (2014 m. Spalio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogikos-spera-valstybiniam-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:21