Pedagogikos šperos


Pedagogikos Špera. Ugdymo tikslai samprata , kėlimo pagrindai. Šiandieninės mokyklos ugdymo tikslai. Ugdymo tikslai pamokai , neformaliam ugdymui. Reikalavimai tikslams. Blumo ,.Marzano. Pamokos paskirtis. Pamokos planavimas. Pamokos plano pagrindiniai komponentai. Kas apsvarstoma prieš pamoką. Po pamokos. Pamokos dalys. Pamokos baigiamoji dalis. Pamokų tipai ir struktūra. Mokėjimų ir įgūdžių formavimo pamokos struktūra. Žinių apibendrinimo pamokos struktūra. Žinių patikrinimo pamokos struktūra. Auklėjimo samprata ir vieta ugdymo procese. Auklėjimo metodai , principai. Auklėjimo problemos šiandieninėje mokykloje ir pedagogo vaidmuo auklėjimo procese. Neformalus švietimas tikslai , principai , metodai , formos , vaidmuo. Neformalaus švietimo ugdomasis aspektas , įtaka asmenybės tapsmui. Mokykla – pagrindinė organizuoto ugdymo institucija. Mokyklos tikslai , funkcijos , struktūra. Paaiškinkite , kodėl mokykla turi ugdomąją galią. Pagrindinės mokymo ir mokymosi teorijos Bihevioristinė , Kognityvinė ir Humanistinė mokyklos , jų charakteristikos. Didaktikos samprata ir raida. Šiuolaikinė didaktika. Auklėjimo principai. Pastabumo ir atjautos. Saugos principas. Veiksmingumo principas. Individualizavimo principas. Auklėjimo veiksniai. Iš prigimties. Iš paskirties. Auklėjimo metodai. Žodiniai auklėjimo metodai. Auklėjamasis pokalbis. Pavyzdžio metodai. Veikdinamieji metodai. Klasikinį požiūrį. Šiuolaikines mokymo teorijas. Klasikinės didaktikos. Šiuolaikinėje didaktikoje. Mokymo turinio samprata šalies Lietuvos edukologijoje. Mokymo struktūra. Individualiosios ugdymo programos struktūra Programos tikslai. Programos uždaviniai. Programos didaktinės nuostatos. Mokymosi aplinka. Mokinių pasiekimų vertinimas. Pertvarkymas mokymo turinio istorinė kaita. Elementariojo mokymo teorija. Mokymo turinio intergracija ir diferincijavimas. Koncentrinėse programose. Linijinės programos. Kompleksinės programos. Individualizuotos anksčiau buvo adaptuotos ir modifikuotos programos. Programos modifikavimas. Taigi mokymo programos. Bendrieji reikalavimai šiuolaikiniam mokymo turiniui. Mokymo turinio integracija. Mokymo turinio diferencijavimas. Ugdymo turinio kaita ir ją lemiantys veiksniai. Numatomu ugdymo turiniu. Įsisavintu ugdymo turiniu. Pagrindiniai dokumentai siejami su mokymo turiniu mokymo planas. Profiliuotas mokymas. Bendrosios programos. Jaunesnysis mokyklinis amžius. Vidurinysis mokyklinis amžius. Apsisprendimo tarpsnis.


Ugdymo tikslas suprantamas kaip ugdytojų ir ugdytinių veiklos galutinis rezultatas. Mokymo tikslas yra mokytojų ir mokinių edukacinės veiklos galutinis rezultatas. Idealas nuo tikslo skiriasi tuo, kad jis yra emociškai išgyventas, romantizuotas, emociškai stipriai išgyventas. Objektyvūs ugdymo tikslų kėlimo pagrindai.

Ugdymo tikslus lemia objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai: naujaisiais amžiais egzistuoja ugdymo tikslų įvairovė, kuri išplaukia iš visų gyventojų lygių galimybių ir teisių mokytis, lavintis, siekti išsilavinimo, tačiau nevienodų galimybių pasiekti ugdymo rezultatų. Tikslus papildo uždaviniai. Tikslas apibrėžia siekiamą rezultatą, o uždaviniai nurodo būdus, kaip to rezultato bus siekiama.

Tikslas – tobulinti švietimo kokybę ir efektyvumą. Pagrindinis uždavinys: ugdyti gebėjimus, reikalingus žinių visuomenėje. Gebėjimai skirstomi į dalykinius ir bendruosius.

Dalykiniai – specifiniai, atitinkantys vieną ar kitą profesinę sritį (gebėjimas mokyti, gydyti ir kt.).

Bendrieji – universalūs, tinka visose veiklos srityse ir gyvenime. Bendrieji gebėjimai: mokėjimas mokytis, mokėjimas komunikuoti, bendrauti, bendradarbiauti, Lietuvos – iniciatyvumas ir kūrybiškumas, užsienyje – verslumas.

Bendrųjų ir dalykinių gebėjimų pagrindu formuojasi bendrosios ir dalykinės kompetencijos. Šiuo metu ES ir Lietuvos švietimo dokumentuose ypatingai akcentuojami bendrieji gebėjimai ir bendrosios kompetencijos. Pagrindiniai strateginiai švietimo tikslai:

Tobulinti ES švietimo ir profesinio mokymo sistemų kokybę ir efektyvumą.

Ugdyti gebėjimus, reikalingus žinių visuomenėje (informaciniai, kūrybiniai ir kt. gebėjimai)

Garantuoti švietimo ir profesinio mokymo sistemų prieinamumą visiems. Tikslas pasireiškia realizuojant:

16. Ugdymo tikslų taksonomijos (pvz., B. S. Blumo, R. J. Marzano).

Taksonomija – tai objektų, reiškinių sisteminimo būdas, sudėjimas į lentynas, klasifikacija, kuomet objektai išdėstomi hierarchine, jų reikšmingumo tvarka, nuo mažiausiai reikšmingų iki labiausiai svarbių, nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių.

Yra sukurtos tikslų taksonomijos pagal atskiras pažintinės veiklos sritis. Pagrindinės pažintinės veiklos sritys yra šios:

Kiekvienai veiklos sričiai yra sukurtos tikslų taksonomijos arba tikslų klasifikacijos.

XX a. viduryje (1951 m.) sukurta Bloom’o mokymosi tikslų taksonomija. Ji yra pažinimo arba kognityvinės srities tikslų taksonomija. Bloomas visus mokymosi tikslus išdėstė jų reikšmingumo tvarka. Apibendrindamas mokymosi procesą, Bloom‘as išskyrė šešis tikslų lygmenis (pakopas, laiptelius).

1. Žinių lygmuo. Pagal jį, mokymosi procesas prasideda žinių įsisavinimu. Šiame etape mokomasi pastebėti faktus, juos atrasti, prisiminti. Šiam lygmeniui priskiriami tie mokymosi tikslai, kurie yra orientuoti į faktų prisiminimą. Tikslai: gebėti pakartoti, pasakyti, suformuluoti (pvz., suformuluoti pedagogikos apibrėžimą), išvardinti, atpažinti, atkartoti. Tai žemiausias lygmuo.

2. Supratimo lygmuo. Tai aukštesnis lygmuo. Besimokančiojo supratimas pasireiškia atpasakojimu, interpretavimu, paaiškinimu. Tikslai: gebėti paaiškinti, pateikti argumentus, nustatyti priežastis, iliustruoti, pagrįsti. Supratimo lygmeniui būdingas interpretavimas ir paaiškinimas.

3. Taikymo lygmuo. Taikymas pasireiškia gebėjimu panaudoti ir taikyti įvairias įgytas žinias ir supratimą kitomis (naujomis) sąlygomis. Tikslai: gebėti naudoti, taikyti, spręsti, konstruoti, rūšiuoti ir pan. Taikymas yra kaip supratimo tąsa, kaip rezultatas. Šiame etape svarbios šios veiklos: eksperimentavimas, bandymai, numatymas, sprendimų priėmimas.

4. Analizės lygmuo. Analizė yra santykių atskleidimas. Analizės metu medžiaga skaidoma į sudedamąsias dalis. Šis lygmuo pasiekiamas atliekant kūrybinio pobūdžio darbus: rašant projektus, bakalauro darbą. Tikslai formuluojami taip: suskaidyti į dalis, atskirti, surasti ryšius, klasifikuoti, grupuoti, palyginti, sisteminti. Palyginti yra sunkiau nei papasakoti.

5. Sintezės lygmuo – tai aukštas pažinimo lygmuo, pasireiškiantis besimokančiojo gebėjimais konstruoti, sudaryti sistemas integruoti medžiagą, formuluoti išvadas. Sintezė pasireiškia elementų jungimu į visumą, apibendrinimu. Mokymosi tikslai formuluojami taip: gebėti apibendrinti, argumentuoti, kelti hipotezes, projektuoti, sukurti, paaiškinti priežastis ir t.t.

  • Pedagogika Šperos
  • 2014 m.
  • 24 puslapiai (12612 žodžių)
  • Pedagogikos šperos
  • Microsoft Word 68 KB
  • Pedagogikos šperos
    10 - 10 balsai (-ų)
Pedagogikos šperos. (2014 m. Gruodžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogikos-speros.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:34