Pedagoginė praktika pamokų planai


Pedagogikos praktikos ataskaita. Namų darbų užduotys. Pilietinė visuomenė Lietuvoje 1918 2011m. Pamokos tikslas. Pamokos eigos aprašymas Mokytojo veikla. Pamokos eiga. Migracija šiuolaikinėje visuomenėje. Pamokos tema Migracija. Pamokos problema. Pamokos tikslai. Pasiruošimas pamokai. Pamokos eigos planas. Išvykimo emigruoti motyvai. Žmogaus teisės ir laisvės Lietuvos respublikos konstitucjoje. Pamokos planas. Medžiaga Nr. Dalijamoji medžiaga Nr. Pilietinė teisė. Pilietinė pareiga. 1776. liepos 4. trylikos JAV Nepriklausomybės deklaracijos įžanga. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija 1789. 1 straipsnis. Renginys ,, alkoholio žala ir pasekmės paauglio organizmui “. Renginio planas Tema. Naudojama literatūra. Renginio parengimas. Renginio eiga. Ugdomosios pamokos analizė. Pamokos protokolas. Bendrosios išvados apie pamoką. Mokomojo darbo savianalizė.


Parlamentinio valdymo, arba tiesiog parlamentarizmo sąlygomis aukščiausioji valdžia priklauso parlamentui. Ši parlamento viršenybė prieš kitas valdžios institucijas remiasi tuo, kad jis yra vienintelė valdžios įstaiga, tiesiogiai renkama valstybės piliečių ir turinti tiesioginius tautos įgaliojimus. Todėl parlamentas ne tik turi teisę priimti visiems privalomus įstatymus, bet ir parinkti bei paskirti ministrą pirmininką ir visą ministrų kabinetą, kuriam yra pavedama tiesiogiai valdyti valstybę, vykdyti parlamento nutarimus, užtikrinti priimtų įstatymų galiojimą ir laikymąsi.

Parlamentinėje sistemoje pagrindinis vykdomosios valdžios kontrolierius yra parlamentas. Parlamentinio valdymo atveju visas vyriausybės formavimo procesas nuo ministro paskyrimo iki vyriausybės ministrų ir veiklos programos tvirtinimo yra parlamento žinioje. Todėl čia lemiamą reikšmę įgauna parlamento politinių frakcijų dydis ir tarpusavio santykis, nes būtent ta frakcija ar frakcijų koalicija, kuri sudaro parlamento daugumą, ir turi galimybę formuoti vyriausybę. Tik tas asmuo, už kurį balsuoja ir, kurį remia dauguma, gali būti paskirtas ministru pirmininku. Todėl dažniausiai ministru pirmininku (arba premjeru) tampa parlamento daugumą sudarančios frakcijos ar frakcijų koalicijos lyderis. Savo ruožtu naujai paskirtas premjeras teikia parlamentui tvirtinti vyriausybės narius iš savo šalininkų - parlamento narių tarpo. Parlamentinio valdymo sistemoje paprastai tiek pats premjeras, tiek vyriausybės nariai, galintys dalyvauti balsavimuose, kasdieniniame parlamento darbe.

Pasiruošimas pamokai. Bendraujant su paaugliais pastebėjau, kad dažnai jie kalba apie tai, planuoja išvažiuoti į kitas šalis.

Šis paveikslėlis iliustruoja, kad žmogaus asmeninį migracijos sprendimą veikia įvairus veiksniai, bet jų vertė kiekvienam individui yra skirtinga bei kinta laike. Sprendimas migruoti ar nemigruoti yra sąmoningas tikslingas pasirinkimas, kurio, kaip ir kiekvieno žmogaus sprendimo, tikslas yra keisti mažiau patenkinamą būklę geresne. Kiekvienas žmogus skirtingai vertina vienodas išorines aplinkybes, todėl nustatyti ir identifikuoti baigtinio migracijos priežasčių sąrašo neįmanoma, kaip ir neįmanoma nustatyti dėsningumo, kokiomis išorinėmis sąlygomis esant žmonės būtinai priims sprendimą migruoti.

Daugybę migracijos priežasčių, kur dažniausiai yra nurodomi jau aukščiau minėti veiksniai, būtų galima suskirstyti į dvi dalis – tai makrolygio ir mikrolygio migracijos veiksnius.

Išvykę jauni žmonės sukuria ten šeimas ir vargu ar beplanuoja grįžti į gimtinę. Taip Lietuva praranda jaunąją kartą. Studentai taip pat mielai renkasi studijas užsienyje, o neretai ten ir pasilieka, nes ten visai kitos perspektyvos, darbo sąlygos.

Susivilioja geru darbo užmokesčiu ir gyvenimo sąlygomis, iš mūsų šalies bėga geriausi specialistai: gydytojai, mokslininkai, inžinieriai. Mūsų šalyje tuoj pritrūks ne tik specialistų bet ir paprastų darbuotojų. Paprastas žmogus dirbdamas svečioje šalyje tą patį darbą kaip ir Lietuvoje uždirba kelis kartus daugiau.

Bet ne visi gali įveikti tėvynės ir artimųjų ilgesį, todėl nemažai tautiečių išvažiuoja tik sezoniniam darbui arba padirbėję keletą metų sugrįžta. Reikia tikėtis, ekonominė situacija Lietuvoje tik gerės ir mūsų tautiečiai nebenorės išvažiuoti, o išvažiavę norės sugrįžti.

Pagrindiniu uždaviniu sprendžiant su neigiamais migracijos padariniais susijusius uždavinius turi būti subalansuotas visų valstybės sektorių vystymas, paremtas efektyvia integracijos į visuomenę ir šalies krizių valdymo sistema.

Imigracijos apribojimai dažniausiai būna politiniai ir argumentuoti tuo, kad asmenų priklausančių kitoms etninėms bendruomenėms antplūdis gali išvystyti ksenofobines nuotaikas, konfliktus tarp vietinių gyventojų ir migrantų bei dešiniųjų prieš migrantus pasisakančių partijų augimą.

Lietuvių emigracija turi didelę įtaką Lietuvos demografiniams procesams: dėl didelio lietuvių emigracijos masto gyventojų skaičius mažėja.

Lietuva visų pirma praranda jaunimą, todėl ateityje tai stipriai atsilieps tokiems demografiniams procesams kaip santuoka ir gimstamumas.

Didelį nerimą kelia vadinamasis „protų nutekėjimas", kai emigruoja aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl mažėja šalies ekonominis ir konkurencinis potencialas.

Jau šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje trūksta darbo išteklių. Statybose ir kai kuriose pramonės šakose trūksta tiek žemos, tiek aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl planuojamas pigios darbo jėgos antplūdis iš trečiųjų šalių.

Lietuvoje, kitaip nei kitose ES šalyse, yra aktyvi dalinė darbo migracija, kai bent vienas iš sutuoktinių išvyksta dirbti į užsienį, o šeima lieka Lietuvoje, šios migracijos formos padariniai dar nežinomi, tačiau specialistai teigia, kad ilgalaikis išsiskyrimas silpnina šeimos narių santykius, tokios šeimos dažnai išsiskiria, vaikai turi daugiau emocinių ir elgesio problemų.

Pedagoginė praktika pamokų planai. (2015 m. Kovo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogine-praktika-pamoku-planai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:14