Pedagoginė psichologija KU konspektas


Psichologijos konspektas. Psichologinė mokymosi samprata. Bihevioristinė mokymosi samprata XXa. pradž. Kognityvioji mokymosi teorija ir samprata XXa. 7 deš. Šiuolaikinė mokymosi samprata. Biheviorizmas mokyklos praktikoje. Kognityvinė kryptis mokyklos praktikoje. Humanistinė mokymosi samprata. Šiuolaikinės mokymosi sampratos. Generatyvinis modelis. Santykiai su bendraamžiais. Metų vaiko socialinė / emocinė raida. – 11 metų vaikų socialinė / emocinė raida. Paauglio mokymosi ypatumai. Vyresnysis mokyklinis amžius. Atmintis mokymosi procese. Informacija , kuri. Išsyk patenka į ilgalaikę atmintį. Dėmesys ir atmintis. Dėmesys atlieka filtro vaidmenį. Žinotini 2 dalykai. Ilgalaikė atmintis. Atminties veiksniai. Tiriant suaugusiuosius nustatyta , kad jie įsimena 20 % to , ką išgirsta. % to , ką pamato perskaito. % to , ką išgirsta ir pamato perskaito. % to , ką daro patys. Valingas prasminis loginis įsiminimas. Mechaninis įsiminimas. Saugojimas išlaikymas. Nėra prastos atminties yra tik prastai naudojama atmintis , yra siekiai ir yra abejingumas. Individualūs mokinių skirtumai mokymosi veikloje. Diferencinė psichologija. Veiksmo reguliacija. Kognityvinė organizacija.


I. Pestalocis pirmasis pasakė, kad mokytojus reikia specialiai ruošti. Mokytojas uri išmokti kurti geranorišką atmosferą ir humaniškus jausmus.

I. Herbartas suformulavo apercepcijos sampratą: patyrimo įtaka- būtinybė turimą patirtį sujungti su nauja medžiaga.

F. Frebelis- organizavo vaikų darželių kūrimą Vokietijoje ir populiarino tokia sąvokas: vidinis aktyvumas, perimamumas, saviraiška, kūrybiškumas, fizinis ir protinis vystymasis.

V. Džeimsas- didelę laiko dalį skyrė ryšio tarp pedagogikos ir psichologijos paieškoms. Šį ryšį suprato,, kaip psichologijos praktinį pritaikymą.

Pedagoginė psichologija- pilnateisė psichologijos mokslo šaka, turinti savo objektą.Ji nagrinėja mokymosi pobūdį, sąlygas, rezultatus, vertinimus. Analizuoja įvairiausius reiškinius (kognityvinius-pažinimo, afektinius – emociniai, motyvacinius, asmenybinius, socialinius, amžiaus), su kuriais susiduria ir kuriuos gali valdyti pedagogai ir mokymo programų kūrėjai, vadovėlių autoriai.

Pedagoginė psichologija – taikomosios psichologijos šaka, kurios specifika – mokyklos ir klasės problemos.

Pedagoginės psichologijos specialistai atlieka mokslinius tyrimus universitetuose ar tyrimo įstaigose, dirba pedagoginį darbą ar psichologais mokyklose.

Mokykloms svarbiausias pokytis buvo staiga nepaprastai padidėjęs informacijos kiekis. Svarbiausias šiuolaikinės mokyklos uždavinys- lavinti mąstymo įgūdžius, kurie apima ir mokėjimą elgtis su informacija.

Iš esmės pasikeitė žmogaus sąmonės samprata.

Du skirtingi požiūriai į mokymąsi:

Remiasi informacijos apdorojimo modeliu ir žvelgia į žmogų, kaip aktyvų, siekiantį tikslo, gaunantį, apdorojantį ir kuriantį informaciją.

Iškilimas siejamas su technologijų laimėjimais. Pirmiausia kibernetika ir dirbtinio intelekto tyrimais.

Technologiniai modeliai paskatino gilintis į mąstymą ir atmintį.

Mokyklose ir kitose institucijose vyrauja mokymosi/ išmokimo samprata, grindžiama bihevioristiniu požiūriu, esmė- elgesio kitimas.

Konstruktyvizmas – ne mokymosi, o žinojimo teorija.

Žmogus ne atkartoja, bet konstruoja žinias.

Tai, ką girdime, matome, nėra tiesiog tikrovės vaizdavimas.

Mokymąsi sustiprina įvairiapusė sąveika taip mokinių ir mokytojo. Taigi mokymasis yra informacijos sisteminimas, cikliškas aiškinimas, ką pats mokinys turi padaryti.

Svarbus reiškinys yra tai, ką mokinys jau žino (Ausubelis, 1978)

Kuo daugiau kalbėsi, tuo daugiau išmoks.

Mokymasis, kuris turi tikslą:

Suprasti ką reikia išmokti, gali padėti sisteminantys įvadai ir sąvokos schemos.

Mokymasis prasideda tada, kai mokinys pastebi, kad turi nepakankamai žinių.

Atskirti, nurodyti skirtumą, apibendrinti, svarstyti, ekspermentuoti, spręsti problemas, tikrinti, nustatyti ryšį, palyginti, sugretinti, tyrinėti, apskaičiuoti, numanyti, analizuoti, nagrinėti, suskaidyti, kritikuoti.

Žinios periimamos tada, kai mokiniai patys susikuria arba generuoja prasmę iš to, ką jie jau žino.

Mokymasis su supratimu yra generavimo procesas, asociacijų tarp to, ką reikia išmokti ir saugomos informacijos.

Mokymasis yra konstruojantis kognityviu (vidinius, pažinimo) procesus.

Generatyvinis mokymasis – turimų žinių integravimas kartu su nauja medžiaga ir mentalinis (mintinis) naujos medžiagos reorganizavimas.

Kontr. Gr.: tiesiog skaitė tekstą

Rez.: Eksp. Grupės studentai reikšmingai skyrėsi aukštesniais teksto supratimo testo įvertinimais.

Besimokantieji generuoja vizualines santraukas, žodines santraukas ir analogijas

Kontr. Gr.: 3 dienas skaitė po vieną istoriją.

Rez.: supratimo teksto eksp. Gr. Mokiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi aukštesniais įvertinimais nei kontr. Gr. Mokiniai.

Generatyvaus mokymosi teorija numato, kad mokiniai geriau išmoks medžiagą, jei jie bus skatinami kaip įsitraukti į generatyvų mokymąsi.

Šis modelis parodo, kad mokymasis nepanašus į virškinimą, kur reikia tik paduoti maistą ir sistema ji paima ir perdirba.

Mokyme svarbu yra tai, kaip paduoti medžiagą.

Rūšis pajėgi išgyventi tenkindama maisto, vandens ir dauginimosi (sekso) poreikius t.y. nuolat aktyviai veikdami aplinkoje

Organizmas neišgyventų, jei neišmoktų lanksčiai ir dinamiškai prisitaikyti kintančioje aplinkoje

Išmokimas daro organizmą lankstų, leidžia išgyventi įvairiose aplinkybėse

Kai kurie sistemingi elgesio pokyčiai nelaikomi išmokimu

Dalis reakcijų yra įgimtos. Tai įgimti nesąlyginiai refleksai, automatiškai atsirandantys po dirgiklio, kuris taip pat vadinamas nesąlyginiu.

Žmogus - biliardo kamuoliukas ant tuščio stalo. Jis nepajuda, kol kas nors jo nepaliečia iš išorės.

Žmogaus poelgius lemia tik išoriniai poveikiai, todėl tinkamai juos parinkus gausime norimą rezultatą.

Teorijos patvirtinimas mažojo Alberto baimės reflekso sudarymas (7-8mėn vaikas, jam rodomi gyvūnėliai, jis į juos reaguoja, žiūri, nori paliesti, tačiau kai esant gyvūnui jis buvo išgąsdintas kitą kart pamatęs gyvūną jis verkia, bijo)

Viskas prasideda nuo veiksmo: veiksmas sukelia pasėkmes, nuo kurių priklauso ar veiksmas bus kartojamas ar jo vengiama. Pasekmės sąlygoja veiksmą.

  • Psichologija Konspektai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (6750 žodžių)
  • Universitetas
  • Psichologijos konspektai
  • Microsoft Word 62 KB
  • Pedagoginė psichologija KU konspektas
    10 - 9 balsai (-ų)
Pedagoginė psichologija KU konspektas. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogine-psichologija-ku-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:19