Pedagoginė veikla


K. ušinskio gyvenimas ir pedagoginė veikla. J.šliūpo idejos apie ugdyma. J. šliūpas. Šliūpo pedagogines idejos. Šilikiniai.

Pedagogikos referatas. Lietuviai kaip ir kitos tautos, pedagogine veikla domėjosi dar gilioje senovėje. Visais laikais buvo norima mokyti, dvasiškai ugdyti ir fiziškai lavinti vaikus, kad užaugę taptų garbingais, dorovingsais žmonėmis. Tad nuo seno didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų auklėjimui. Seniausios ugdymo funkcijos - auginimas ir auklėjimas.


Visais laikais buvo norima mokyti, dvasiškai ugdytiir fiziškai lavinti vaikus, kad užaugę taptų garbingais, dorovingsais žmonėmis. Seniausios ugdymo funkcijos - auginimas ir auklėjimas. Auginimas užtikrina biologinę, o auklėjimas – socialinę žmogaus saviraišką. Auklėjime mokoma tinkamai bendrauti, santykiauti su aplinka, elgtis pagal sutartines normas bei pripažintus etalonus. Tinkamus santykius bei elgesį sąlygoja asmenybės įsisavintos ir priimtos, teigiamai įvertintosbei išgyventos santykių su vieta bei aplinka normos. Jos ilgainiui virsta nuostatomis, kurios sudaro vidinę poziciją, reguliuojančią tuos santykius bei elgesį.

Daugelis žymių Lietuvos pedagogų, psichologų rašė, akcentavo vaiko asmenybę, jo vystimosi, auklėjimo dėsningumus. Vienas iš jų j. Šliūpas, kuris ugdymo klausimais pradėjo domėtis gana anksti, dar besimokydamas gimnazijoje. Pagrindinis j. Šliūpo tikslas buvo parengti vaiką gyvenimui, suteikiančiam jiems patiems vidinį ramumą, o draugijai ir tautai, kurie juos augino – naudą ir pelną. tokį ugdymo tikslo postulavimą lėmė ne tik vaiko parengima švietėjas akcentavo, plačiau aiškindamas ugdymo uždavinius, kad visi jie tarpusavyje glaudžiai susiję.

J. Šliūpas vaiko vystimąsi laiko biogenetiniu procesu. Ne vien įgimti gabumai lemia vaiko vystimąsi. Kitas svarbus veiksnys – ankstyvas vaiko auklėjimas. Tadėl vaikystę j. Šliūpas laiko ypatingu vaiko gyvenimo tarpsniu. Vaikas, anot j. Šliūpo, turi nuolatos tyrinėti, atrasti daiktus.

Tokiu būdu įgimti gabumai ir žaidimai vaikystėje yra ikimokyklinio ugdymo pagrindai. Svarbus dalykas – didaktinių priemonių sistema ikimokyklinukams. J. Šliūpas nurodo atitinkamą ugdymo turinį : pirmaisiais metais vaikas turėtų žaisti su šešiabriauniais kubeliais, matematikai skiriamos lazdelės ir skrituliukų lankeliai. Trečiais mokymo metais , vaikas turėtų gauti spalvoto popieriaus, medinių ir paprastų adatų, siūlų ir įvairių spalvų šilikinių kamuoliukų. Vaikas turėtų n etik naidotis šiomis priemonėmis, bet ir patys iš jų pasidaryti įvairių daiktų.

J. Šliūpas pirmas iš Lietuvių pedagogų susipažino susipažino ir siūlė taikyti naujojo auklėjimo krypties atstovo idėjas Lietuvoje.

Už vaiko auklėjimą atsakinga ne vien šeima, bet ir mokykla, nes tik ji gali suteikti įvairų įsilavinimą. Tuometinė mokyklos kritiška būklė, netinkami metodai paskatino j. Šliūpą parengti naują švietimo sistemos modelį, išskistė ugdymo sistemos komponentus, apibrėžti kiekvieno amžiaus tarpsniui pritaikytą ugdymo turinį ir priemones.

J.

Pedagoginė veikla. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogine-veikla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 06:07