Pedagogines praktikos ataskaita Edukologijos katedros užduočių ataskaita


Pedagogikos praktikos ataskaita. Kritinio mąstymo ugdymo būdai. Duomenų analizė. Ar mokykloje rūpinamasi sveikatos ugdymu ? Ar organizuojami renginiai sveikatos ugdymo temomis tau yra aktualūs. Ar organizuojami renginiai sveikatos ugdymo temomis yra įdomūs. Ar mokykloje mokiniai gauna atsakymus į rūpimus sveikatos klausimus. Ar tau pakanka mokykloje gaunamų žinių apie sveikatos ugdymą. Naudota literatūra. Apibūdinkite pedagoginės praktikos mokymosi aplinką. Kaip dažnai pamokose naudojote šiuos mokymo metodus ? Kaip dažnai taikėte šiuos mokinių pasiekimų vertinimo būdus ? Kaip dažnai skatinote mokinių mokymosi motyvaciją šiomis priemonėmis. Kiek laiko pamokoje Jūsų vedamose pamokose vyko šios veiklos ? Ar įgyvendinote pamokose šias integruojančias programas ? Kokiais mokymo principais dažniausiai vadovavotės ? Kokių dalykų dėstymą reikėtų stiprinti pedagoginiame universitete ? Kokie mokymo metodai pamokoje leido Jums pasiekti geriausių rezultatų ? Parašykite , kokius mokymo metodus esate geriausiai įvaldę ir dažniausiai taikote pedagoginiame darbe. Parašykite , kokia pamoka yra efektyvi. Duomenys apie respondentą. Gimtoji kalba. Mokykloje geriausiai sekėsi. Studijų pobūdis. Studijų forma. Baigęs studijas įgysiu. Planuoju toliau studijuoti. Pasirenkama užduotis. Užduotis 2 variantas.


Pirmoji stebėta pamoka buvo devintoje klasėje. Stebėjau, kaip mokytoja M.Puzaitė bando ugdyti mokinių kritinį mąstymą rusų kalbos pamokoje. Ši pamoka buvo skirta naujos medžiagos mokymui(si), mokiniai kartu su mokytoja nagrinėjo naują temą- „Почему люди должны быть вежливыми“ – „Kodėl žmonės turi būti mandagūs“ ,mokiniai skaitė tekstą bei atsakinėjo į mokytojos klausimus stengdamiesi pagrįsti savo nuomonę. Devintoje klasėje mokiniams nesunku ugdyti kritinį mąstymą, didžioji dalis mokinių, kurie atsakinėjo į mokytojos pateiktus kalsimus, gebėjo pagrįsti savo nuomonę, ne tik vadovėlio žodžiais ar remdamiesi skaityto teksto medžiaga. (Trugdė nepakankamas žodių žinojimas, kadangi tai buvo rusų kalbos pamoka.)

Mokytoja su mokiniais skaito tekstą, kuriame yra pasakojama apie mandagumą ir jo naudą. Perskaičius teksą, mokytoja mokiniams užduoda įvairius klausimus ir kai kurie iš jų ugdo mokinių kritinį mąstymą. Pavyzdžiui, mokytoja paklausia: Kodėl reikia mokėti padėkoti bei atsiprašyti? Mokiniai norėdami atsakyti į tokį klausimą turi remtis ne tik teksto skaitymo metu įgytomis žiniomis, bet ir gebėti pagrįsti savo nuomonę. Mokiniai atsako, kad dėkodami bei atsiprašydami žmonės mokosi gerbti kitus ir pan. Kiekvienas vaikas išsako savo nuomonę,bei klausosi kitų. Tai ugdo mokinių pažinimo, komunikavimo kompetencijas.

Mokiniai atsakydami į mokytojos pateiktus klausimus geba argumentuoti savo nuomonę remiantis naujai įgytomis žiniomis bei mokytojos pasakojimu.

Sugebėjimas prisiminti ir atgaminti įgytas žinias apie mandagaus bendravimo svarbą ir naudą, galės paaiškinti kas yra mandagumas.

atsakyti į klausimus ir argumentuoti savo nuomonę, mokiniai geba paaiškinti paveikslėlius, kurie yra nagrinėjami pamokoje.

Savarankiškumo ugdymas, nes mokiniai, kurie yra gabūs gali patys atlikti pateiktas užduotis, mokytoja jiems yra tik pagalbininkė. Ugdomas mokinių žingeidumas, gebėjimas suprasti ne tik savo, bet ir kitų žmonių požiūrį.

Mokiniai žiūri rodomas interaktyviojoje lentoje pateiktis, taip pat mokiniai skaito vadovėlio tekstą ir jį analizuoja. Mokiniai analizuodami vadovėlio tekstą, papildomus leidinius geba nustatyti ir susidaryti savo nuomonę apie pateiktyse rodomus paveikslus iš Tretjakovo galerijos.

Kai mokyniai peržiūri visas pateitkis, vyksta diskusija, kurioja yra aptariama tai,kas buvo rodoma. Vėliau mokytoja pateikia klausimus į kuriuos mokyniai atsakinėja, savo atsakymą (nuomonę) argumentuoja.

Mokiniai atsakydami į mokytojos klausimus apie Tretjekovo galerija,ne tik išvardija matytus paveikslus , bet ir geba paaiškinti,kurie iš jų atiko, o kurie nepaliko įspūdžio ir kodėl.. Mokiniai atsako, kiekvienas savaip. Toks kritinio mąstymo lavinimo būdas padeda mokiniams ugdyti komunikavimo kompetenciją

Šioje klasėje nėra specialiųjų poreikių mokinių, kuriems reikėtų suteikti elementarių žinių. Visi mokiniai gebės išreikšti savo nuomonę ir ją argumentuoti.

Mokiniai suskirstyti grupėmis ir diskutuodami tarpusavyje gebėjo sukurti po dialogą aie Tretjakovo galeriją ir joje esančius eksponatus.

Domisi kitų žmonių nuomone, geba ją suprasti ir analizuoti. Užduoda daug klausimų, taip parodant savo smalsumą, efektyviai ir noriai bendrauja su kitais, kai yra aptariama viena ar kita nuomonė.

Trečioji stebėta pamoka buvo aštuntoje klasėje. Mokiniai nagrinėjo temą „Как мы учимся“- „ Kaip mes mokomės“. Tai naujo skyriaus vadovėlyje pirma tema, susijusi su įvadu į kitas pamokų temas nagrinėjančias veiklą mokykloje , kuri yra viena iš įtrauktų į baigiamąjį kontrolinį aštuntos klasės darbą. Jai skiriama daug dėmesio, nes šioje temoje įvedama pakankamai daug naujos leksikos ,kurios prireiks tolimesnėse temose.

Mokiniai pamokos metu daug dirbo savarankiškai ir turėjo atsakyti į vadovėlyje pateiktus klausimus. Vėliau mokinių atsakymai buvo aptarti bendrai su mokytoja klasėje. Mokiniai kūrė klausimus apie pamokas ,klausė vieni kitus ir gebėjo atsakyti į klausimus ne tik remiantis vadovėlio tekstu (pagal kurį kūrė klausimus), bet ir remdamiesi savo žiniomis, nagrinėjant rodomą vaizdinę medžiagą. Ši pamoka padėjo mokiniams ugdyti jų komunikavimo bei mokėjimo mokytis kompetencijas.

  • Pedagogika Praktikos ataskaitos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3786 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos praktikos ataskaitos
  • Microsoft Word 69 KB
  • Pedagogines praktikos ataskaita Edukologijos katedros užduočių ataskaita
    10 - 8 balsai (-ų)
Pedagogines praktikos ataskaita Edukologijos katedros užduočių ataskaita. (2015 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogines-praktikos-ataskaita-edukologijos-katedros-uzduociu-ataskaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:00