Pelėdinių paukščių įvairovė ir paplitimas


Apuokas ir peleda. Pelėdų rūšys. Kuo skiriasi peleda nuo apuoko. Kuo skiriasi apuokas nuo peledos. Apuokas ir peleda skirtumai. Peleda apuokas. Apuoko ir peledos skirtumai. Pelėda ir apuokas. Peleda ar apuokas. Apuoku rusys.

Biologijos referatas. Įvadas. Sistematika. Paplitimas. Šeima Tytonidae (Liepsnotosios pelėdos). Pošeimis Tytoninae, gentis Tyto (Liepsnotosios pelėdos). Tyto longimembris. Tyto soumagnei (Madagaskaro raudonoji pelėda). Tyto glaucops. Pošeimis Phodilinae, gentis Phodilus. Phodilus badius. Šeima Strigidae. Pošeimis Striginae, gentis Otus (Apuokėliai). Otus flammeolus (Liepsnotasis apuokėlis). Pošeimis Striginae, gentis Megascops. Megascops asio. Megascops choliba. Pošeimis Striginae, gentis Bubo (Didieji apuokai). Bubo bubo (Didysis apuokas). Bubo virginianus (Didysis raguotasis apuokas). Bubo bengalensis (Uolinis apuokas). Bubo sumatranus (Ruožuotasis apuokas). Pošeimis Strigidae, gentis Strix (Pelėdos). Strix aluco (Naminė pelėda). Strix occidentalis (Dėmėtoji pelėda). Strix varia (Ruožuotoji pelėda). Strix nebulosa (Laplandinė pelėda). Pošeimis Strigidae, gentis Pulsatrix (Akiniuotosios pelėdos). Pulsatrix perspicillata. Pošeimis Surniinae, gentis Glaucidium (Žvirblinės pelėdos). Glaucidium passerinum (Žvi


Pasaulyje yra priskaičiuojama per 200 pelėdų rūšių (įvairių autorių duomenys skiriasi, bet skirtumai nėra žymus – pagal grzimek b. Planetoje gyvena 206, o pelėdinių paukščių (strigiformes) būrį sudaro dvi šeimos: tikrųjų pelėdų (strigidae) šeima bei liepsnotųjų pelėdų (tytonidae) šeima.

Liepsnotųjų pelėdų šeimą sudaro du pošeimiai: tytoninae ir phodilinae, turintys atitinkamai po vieną gentį- tyto ir phodilus. Viso šeimoje 17 rūšių. (koenig, c. El al. , 1999).

Tikrųjų pelėdų šeima yra gausiausia rūšimis (viso priskaičiuojama apie 195 rūšių). Strigidae šeima dar smulkiau pelėdos paplitusios plačiai, jų užimamas arealas aprėpia beveik visų rūšių sausumos buveines nuo drėgnų tropinių miškų ir temperacinių spygliuočių miškų iki stepių ir dykumų. (1 pav. ) (cholewiak, d. 2003, grzimek, b. 2003) bet apie 95% visų rūšių gyvena panašių tipų miškingose buveinėse. Taip pat dalis jų gyvena žmogaus paveiktuose žemės plotuose: fermose, ganyklose, priemiesčių ir miestu parkuose. Kai kurios otus, bubo, glaucidium ir ninox koegzistuoja kartu su žmogumi. Zundo žuvinis apuokas (bubo ketupa) ir genties scotopelia atstovai specializuojasi medžioklei prie vandens telkinių bei yra tampriai susietos su upingais miškais ir mangrovėmis. Tačiau nė viena pelėdų rūšis nėra griešeimos bendri bruožai. Vidutinio dydžio pelėdos su didele galva, tamsiomis akimis ir širdies formos į priekį išsikišusiu veidiniu disku. Kūnas lieknas, kojos ilgos, uodega trumpa. Snapas blyškus ir ilgas. Liepsnotosios pelėdos plačiai paplitusios visoje planetoje, išskyrus šiaurinius regionus- šalčiausias eurazijos bei šiaurės amerikos vietas (palearktikos ir nearktikos srities arktinė provincija) ir sausiausias sacharos bei viduriniųjų rytų dykumas (2 pav. ). Didžiausia rūšių įvairove pasižymi tropikų ir subtropikų sritys ir tik vos kelios rūšys sutinkamos šiauriau/piečiau 30° platumos. (cholewiak, d. 2003).

Po vieną liepsnotųjų pelėdų rūšį aptinkama europoje, viduriniuosiuose rytuose, viduržemio jūros pakrantėse, šiaurės ir pietų amerikoje, trys rūšys afrikoje, dvi madagaskare ir karibuose, keturios pietryčių azijoje, 11 australijoje. Yra dvi endeminės rūšys afrikoje, po vieną madagaskare ir karibuose, dvi pietryčių azijpaplitimas. Kosmopolitiškiausias tyto genties atstovas, paplitęs visose zoogeografinėse srityse, išskyrus antarktinę sritį (3 pav. ). (koenig, c. El al. , 1999).

Buveinės. Aptinkamos visų tipų sausumos buveinėse, bet didesnė paplitimas.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 17 puslapių (2445 žodžiai)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 1810 KB
  • Pelėdinių paukščių įvairovė ir paplitimas
    8 - 1 balsai (-ų)
Pelėdinių paukščių įvairovė ir paplitimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/pelediniu-pauksciu-ivairove-ir-paplitimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:27