Pelkių ekosistemos raida ir jos ypatumai


Aplinkos skaidrės. Pelkių ekosistemos raida ir jos ypatumai Savarankiškas darbas. Darbo tikslas parengti projektą apie pelkių ekosistemos raidą ir jos ypatumus. Pelkės – tai tarpinės zonos tarp sausumos ir vandens ekosistemų. Palankios sąlygos pelkėjimui. Pelkės atskiedžia ir valo įvairius teršalus. Pelkių formavimasis ir kilmė. Pelkės susidarymas Sunykę ežero augalai virsta dumblu ir kaupiasi dugne. Daug įtakos formuojantis pelkėms turi klimatas. Ežerai gali užpelkėti ir “Iš viršaus” – vandens paviršiuje augantys augalai. Pelkių tipai. Jūrų bei priekrančių šlapžemėms priskiriamos smėlio juostos. Pagal mitybos sąlygas ir vyraujančią augaliją pelkės skirstomos į eutrofines. Tarpinio tipo pelkės   Lietuvoje šios pelkės sudaro 7% visų pelkių ploto. Pelkių augalija. Augalai formuoja pelkių ekosistemas nuo pradinių formavimosi stadijų, t. Žemapelkes maitina daug mineralinių medžiagų turintys požeminiai vandenys. Tarpinio tipo pelkėse išsiskiria linguojančios vejos ar klampūs liūnai. Pelkių augalų rūšys. Juosvasis vikšrenis (Schoenus nigricans L. Švyliai. būdingiausi aukštapelkių augalai. Pelkių gyvūnija. Nors pelkių ekosistemos. Varliagyviai ir ropliai. Beveik visų varliagyvių ir roplių rūšių gyvavimas susijęs su pelkių ekosistemomis. Paukščiai Lietuvos pelkėse ir kitose šlapynėse peri apie 19 paukščių rūšių. Žinduoliai Tik pelkėse gyvenančių žinduolių įvairovė yra labai maža. Pelkių priežiūros metodai. Pelkės yra saugomos. Šienavimas Tai neatrankinė priežiūros forma. Išvados. Pagrindinė sąlyga pelkėms susidaryti yra drėgmės perteklius. Literatūra.


Pelkių ekosistemos raida ir jos ypatumai Savarankiškas darbas.

Darbo tikslas: parengti projektą apie pelkių ekosistemos raidą ir jos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti pelkės formavimasį ir kilmę; 2. Išnagrynėti pelkių augaliją ir gyvūniją; 3. Aprašyti pelkių priežiūros metodus;.

Pelkės atskiedžia ir valo įvairius teršalus, švarina atmosferą. Pelkėse arba jų aplinkoje randa ramybę paukšciai ir žvėrys. Čia jie slepiasi nuo priešų, augina jauniklius. Ekonominė pelkių reikšmė taip pat didelė. Ilgą laiką durpės buvo naudojamos kurui, veliau žemės ūkio poreikiams - trašoms ir kraikui.

Daug įtakos formuojantis pelkėms turi klimatas, reljefas ir tos teritorijos dirvožemio sudėtis. Pelkės formuojasi taip vadinamose neigiamose reljefo vietose (daubose, upių senvagėse ir takoskyrose, ežeruose ir pan.). Ypatingai vietose, kuriose yra vandeniui nepralaidus ar mažai pralaidus dirvožemis. Šios ekosistemos formuojasi ten, kur būna drėgmės perteklius. O šis susidaro tose žemės vietose, kur kritulių iškrenta daugiau, nei iš žemės išgaruoja drėgmės. Krituliai, t.y. lietus, sniegas, pakliūna į upes, ežerus, požeminius vandenis ir vėl nubėga į jūrą ar vandenyną. Tačiau jei jis pakliūna į daubas, kur yra nelaidus vandeniui sluoksnis, jis nenuteka, o pradeda kauptis.

Pagal mitybos sąlygas ir vyraujančią augaliją pelkės skirstomos į eutrofines, arba žemapelkes, mezotrofines, arba tarpines, oligotrofines, arba aukštapelkes. Žemapelkės Tai jauniausios pelkės, sudarančios 71% visų Lietuvos pelkių.

  • Aplinka Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (1812 žodžių)
  • Aplinkos skaidrės
  • MS PowerPoint 289 KB
  • Pelkių ekosistemos raida ir jos ypatumai
    10 - 2 balsai (-ų)
Pelkių ekosistemos raida ir jos ypatumai. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/pelkiu-ekosistemos-raida-ir-jos-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:10