Pelkių ir vandens telkinių kaita


Ekologijos skaidrės. Pelkių ir vandens telkinių kaita. Nuolat gamtoje vykstantis. Pelkės. Pelkės - tai unikalios gamtinės ekosistemos. Pelkių formavimasis ir kilmė. Daug įtakos formuojantis pelkėms turi klimatas. Pelkių tipai. Jūrų bei priekrančių šlapžemės Žemyninės šlapžemės Žmogaus sukurtos šlapžemės. Žemyninės šlapžemės – tai neišdžiūstančios arba sezoniškai išdžiūstančios upės ir upeliai. Žmogaus sukurtomis šlapžemėmis vadinami žuvininkystės tvenkiniai. Pagal mitybos sąlygas ir vyraujančią augaliją pelkės skirstomos į eutrofines. Aukštapelkės  Jos formuojasi iš žemapelkių ir sudaro 22% visų Lietuvos pelkių. Tarpinio tipo pelkės   Lietuvoje šios pelkės sudaro 7% visų pelkių ploto. Pelkių augalija. Augalai formuoja pelkių ekosistemas nuo pradinių formavimosi stadijų, t. Samanos – pagrindiniai pelkes formuojantys. Pelkių gyvūnija. Nors pelkių ekosistemos. Pelkių gyvūniją sudaro Bestuburiai Vabzdžiai Varliagyviai ir ropliai Žuvys Paukščiai Žinduoliai. Pelkių ekosistemos kaita. Pelkės užima tarpinę padėtį tarp sausumos ir vandens. Vandens telkinių kaita ekosistemoje. Tiek gėluosiuose, tiek druskėtuose vandens telkiniuose nuolatos mažėja plėšriųjų žuvų populiacijos. Užliejamose pievose pavasarinės paukščių migracijos metu koncentruojasi dešimtys tūkstančių vandens paukščių. Taip pat vandens telkinių ekosistemos kaitai įtakos turi ir užterštumas naftos išsiliejimai. Pirminė sukcesija – yra pirmą kartą vykstantis ekosistemos pasikeitimas.


Daug įtakos formuojantis pelkėms turi klimatas, reljefas ir tos teritorijos dirvožemio sudėtis. Pelkės formuojasi taip vadinamose neigiamose reljefo vietose (daubose, upių senvagėse ir takoskyrose, ežeruose ir pan.). Ypatingai vietose, kuriose yra vandeniui nepralaidus ar mažai pralaidus dirvožemis. Šios ekosistemos formuojasi ten, kur būna drėgmės perteklius. O šis susidaro tose žemės vietose, kur kritulių iškrenta daugiau, nei iš žemės išgaruoja drėgmės. .

Jūrų bei priekrančių šlapžemės; Žemyninės šlapžemės; Žmogaus sukurtos šlapžemės.

Tarpinio tipo pelkės   Lietuvoje šios pelkės sudaro 7% visų pelkių ploto. Tai pereinamoji stadija tarp žemapelkių ir aukštapelkių, joje yra šiek tiek maisto medžiagų. Pelkės centre auga ir žemapelkėms ir aukštapelkėms būdinga augalija, tačiau vyrauja mezotrofinio tipo augalai.

Nors pelkių ekosistemos pagrindą sudaro augalai ir apie juos dažniausiai kalbama kaip apie unikalius pelkių atstovus, tačiau gyvūnija pelkėse irgi specifinė, nors ir negausi. Jos svarbios gyvūnų tiek poilsio, tiek mitybos  teritorijos. Aukštapelkėse išlikę poledynmečio reliktai – tundriniai paukščiai, reliktiniai vabzdžiai – pelkinis satyras, juodmargis perlinukas, palinis gelsvys ir kt.

Pelkės užima tarpinę padėtį tarp sausumos ir vandens, turėdamos ir sausumos ir vandens ekosistemos bruožų. Todėl jų sukcesijos kryptis priklauso nuo išorinių aplinkos veiksnių. Prasidėjus lietingam ir vėsiam kelis metus ar dešimtmečius trunkančiam laikotarpiui, pelkės gruntinio vandens lygis pakyla, ji laipsniškai virsta ežeru. Jeigu klimatas sausėja, pelkė užželia virsdama šlapia pieva.

  • Ekologija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (984 žodžiai)
  • Ekologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 70 KB
  • Pelkių ir vandens telkinių kaita
    10 - 8 balsai (-ų)
Pelkių ir vandens telkinių kaita. (2015 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/pelkiu-ir-vandens-telkiniu-kaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:52