Pelningumo rodiklių analizė greitųjų kreditų įmonėje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Įmonės pelningumo rodiklių teorinė analizė. Pelningumo samprata. Pardavimo pelningumo analizė. Turto pelningumo analizė. Kapitalo pelningumo analizė. Uab „Moment credit“ pelningumo rodiklių analizė. Apie bendrovę. Uab „Moment Credit“ pardavimo pelningumo analizė. Uab „Moment Credit“ turto pelningumas. Uab „Moment Credit“ kapitalo pelningumas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo objektas. UAB „Moment Credit“ įmonės pelningumo rodikliai 2009 – 2011 m.

Darbo tikslas. Įvertinti pelningumo rodiklius bei numatyti jų didinimo galimybes.

Darbo uždaviniai.

Apžvelgti ir susisteminti literatūrą, atskleidžiančią pelningumo rodiklių teorinius aspektus.

Nurodyti UAB „Moment Credit“ pelningumo didinimo galimybes.

Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas. UAB „Moment Credit“ bendrosios infomacijos ir pelningumo rodiklių vertinimas.

Darbo struktūrą sudaro teorinė ir tiriamoji dalys. Teorinėje dalyje išanalizuota įvairių autorių mokslinė literatūra, aprašyti pelningumo rodiklių skaičiavimo metodai, jų reikšmės ir įvertinimas. Tiriamojoje dalyje atliekamos pardavimo, turto, kapitalo pelningumo rodiklių analizės, pateikiama jų kitimo tendencija 2009 – 2011 m. Baigiamojoje darbo dalyje pateikiamos išvados, naudota literatūra bei priedai.

Pelningumo rodikliai – pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę, nes:

Taip pat šį rodikli galima apskaičiuoti bendrajį pelną padalinus iš pardavimo savikainos. Bendrasis pelningumo rodiklis yra bazinis rodiklis, kurio pagrindu skaičiuojamas grynasis ataskaitinių metų pelnas (V. Gronskas, 2006).

Pelningumas prieš apmokestinimą (PPM) apibūdina pardavimų pelningumą iki mokesčių mokėjimo. Dar vadinamas pelningumo koeficientu. Parodo įprastinės įmonės veiklos pelningumą, atsiribojant nuo pelno mokesčio tarifo įtakos galutiniam įmonės veiklos rezultatui. Pelningumo prieš mokesčių mokėjimą rodiklis (PMMR) apskaičiuojamas:

Grynasis pardavimo pelningumas apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis su pardavimo pajamomis ir rodo, kokią dalį nuo įmonės pardavimo pajamų sudaro grynasis pelnas. Grynojo pelningumo rodiklis (GPR) apskaičiuojamas pagal formulę:

Grynasis pardavimo pelningumas rodo tikrąjį įmonės pelningumą, nes apskaičiuojamas įvertinus visas pajamas ir išlaidas. Remiantis Statistikos departamento naudojama rodiklių vertinimo metodika, nustatyta, kad įmonės veikla labai efektyvi, jei grynasis pelningumas viršija 25 proc., jei didesnis kaip 10 proc. - gera veikla, patenkinama veikla - jei mažiau kaip 10 proc., mažai pelninga, kai yra mažiau nei 5 proc., ir blogai, kai neigiamas. Tai yra sąlyginis vertinimas, nes grynojo pelningumo rodikliai priklauso nuo įmonės dydžio, verslo pobūdžio, pramonės šakos ir kitų veiksnių (V. Gronkas, 2006).

Tarpiniai rodikliai padeda verslininkui kontroliuoti tarpines išlaidas ir sąnaudas pagal jų susidarymo etapus, o galutinis rodiklis grynasis pelningumas – apibendrintai vertinti visos įmonės veiklos galutinį rezultatą, palyginti jį su giminingų įmonių pardavimų rezultatu.

Daugelio finansinės analizės specialistų nuomone šis rodiklis yra svarbus, nes rodo ūkines galimybes, veiklos efektyvumą, neatsižvelgiant į įmonės finansavimo struktūrą. Pagal jį galima nustatyti, kurie veiksniai lemia turto grąžos didėjimą arba mažėjimą. Jei turto grąžos rodiklis lygus nuliui, vadinasi, įmonė grynojo pelno neturi. Kita vertus, aukštas šis rodiklis gali reikšti, jog įmonė dirba labai pelningai arba kad ji turi ne daug turto. Kai turto grąža didesnė kaip 20 proc., tai įmonės būklė vertinama kaip labai gera, kai didesnė už 15 proc. – gera, kai mažesnė nei 8 proc. – patenkinama. Kuo didesnis ROA, tuo turto panaudojimas efektyvesnis; tačiau nederėtų tarpusavyje lyginti skirtingų sektorių ROA. Gamybos įmonės, tokios kaip telekomunikacinių paslaugų tiekėjai, mašinų gamintojai, geležinkelio įmonės, paprastai turi daug turto (gamyklas, gamybos įrenginius). Šio turto panaudojimas būna itin intensyvus. Tokių įmonių ROA paprastai būna apie 5 proc. Įmonių, kurios turi nedaug turto (pvz., reklamos agentūros, programinės įrangos kūrėjai), turto panaudojimo intensyvumas yra žemas, o ROA siekia apie 20 proc. Pagal įmonės veiklos pobūdį kartais svarbu įvertinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto grąžą. Ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą apibūdina ilgalaikio turto grąža (ITG), kuri rodo grynąjį pelną, tenkantį ilgalaikio turto litui:

Ilgalaikio turto grąža (pelningumas) gali sumažėti, jei įmonė turi neveikiančius arba nenaudojamus įrenginius arba kai įmonė įsigyja naujų, didesnės balansinės vertės technologinių įrengimų. Analizuojant ilgalaikio turto grąžą, tikslinga nurodyti veiksnius, kurie padidins arba sumažins rodiklį. (V. Gronskas, 2006).

Trumpalaikio turto grąža (pelningumas) apskaičiuojama:

Trumpalaikio turto grąža (pelningumas) rodo grynąjį pelną, tenkantį trumpalaikio turto litui. Praktikoje dažnai dar skaičiuojamas ir atsargų pelningumas. Gali būti skaičiuojamos įvarios turto rodiklių kombinacijos, jei tik taikyti šiuos rodiklius gali būti ekonomiškai pagrįsta.

Naudojant Du Ponto piramidinę analizę, turto pelningumo rodikliai suskirstomi į sudedamąsias dalis:

Turto apyvartumas rodo, kiek kartų per metus ar kitą analizuojamąjį laikotarpį turtas perėjo visą apytakos ratą ir kaip efektyviai įmonė naudoja turtą arba kiek vienas turto litas sukuria pardavimo pajamų. Viso turto apyvartumas apskaičiuojamas:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 31 puslapis (5416 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1521 KB
  • Pelningumo rodiklių analizė greitųjų kreditų įmonėje
    10 - 9 balsai (-ų)
Pelningumo rodiklių analizė greitųjų kreditų įmonėje. (2015 m. Balandžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/pelningumo-rodikliu-analize-greituju-kreditu-imoneje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:28