Pelno mokestis referatas


Finansų referatas. Pelno mokesčio samprata. Pelno mokesčio tarifas. Apmokestinamieji vienetai. Pelno mokesčio teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje. Pelno apmokestinimo priežastys. Pagrindiniai pelno mokesčio tarifai ES valstybėse narėse 1990-2010 m. Literatūra.


Pelno mokesčio samprata apima pelno mokesčio sąvoką ir elementus, pelno mokesčio atsiradimo ir raidos istorinius aspektus bei pelno apmokestinimo priežastis. Referate norima atskleisti pelno apmokestinimo sampratą tiek, kiek ji aktuali šiuo metu vyraujančiose diskusijose. Todėl didžiausias dėmesys bus skiriamas svarbiausiems pelno mokesčio elementams: pelno mokesčio tarifams bei apmokestinamiesiems asmenims, o darbo pabaigoje bus trumpai apžvelgiamos pelno apmokestinimo priežastys.

„Mokesčio“ sąvoka yra nusistovėjusi ir mokslinėje literatūroje suprantama pakankamai vienodai. Tradiciškai mokestis apibrėžiamas kaip valstybės valdžios paskirta piniginė prievolė visuomenės tikslams. Tuo tarpu Lietuvos teisėje mokestis suprantamas kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Tai, jog mokesčius Lietuvoje nustato tik įstatymai yra įtvirtinta ir Lietuvos Konstitucijoje, taip pat pripažįstant valstybės kaip visuomenės sampratą, galime pagrįstai teigti, jog tradicinė mokesčio sąvoka iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri įtvirtinta Lietuvoje.

Tuo tarpu „pelno“ sąvoka yra pakankamai slidi ir mokesčių tikslais ją apibūdinti sudėtinga, nes jei ir apibrėžiamas pelnas, tai ekonomine, finansine, mokestine prasmėmis skirtingai bei nenuosekliai. Pačia bendrąja prasme sąvoka „pelnas“ suprantamas kaip finansinė nauda, išreiškiama pajamų ir išlaidų skirtumu. Todėl Kembridžo universiteto profesorius J. Tiley pelno sąvokos mokesčių teisėje ir nesiekia išskirti, o vadinamąjį „pelną“ apibūdina kaip pajamų ir kapitalo prieaugio sumą.

1. Pelno mokesčio subjektas (apmokestinamasis vienetas) – juridinis asmuo, kuriam yra nustatyta prievolė mokėti pelno mokestį.

3. Pelno mokesčio tarifas – valdžios institucijų (įstatymu) nustatyta procentinė išraiška nuo pajamų, apmokestintų pelno mokesčiu.

Taikoma vienoda pelno mokesčio tarifo norma, kuri išreikšta aiškia procentine išraiška nuo pajamų. Tokia sistema, kur taikomas vienas bendras tarifas pelno mokesčiu apmokestinamosios pajamoms, sutinkama Estijoje, Slovakijos Respublikoje, Kipre, Slovėnijoje, Švedijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Maltoje, Latvijoje, Lietuvoje, Danijoje, Suomijoje, Airijoje.

Pasireiškia tuo, jog didėjant apmokestinamosioms pajamoms, didėja ir pelno mokesčio tarifas. Ši sistema taikoma dviems būdais. Pirmuoju atveju, nustatoma apmokestinamųjų pelno mokesčiu pajamų riba, kurią viršijus visos apmokestinamosios pajamos bus apmokestintos vienu tarifu. Kitu atveju, viršijus tokią ribą, apmokestinamosios pajamos skaidomos į dvi dalis: pirmajai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra iki nustatytos ribos, taikomos vienas tarifas, antrajai - kuri viršija, bus taikomas didesnis pelno mokesčio tarifas.

Pelnas apmokestinamas pagal kiekvienos valstybės teisę, kai susiklosto tarp valstybės ir vieneto pagrįsti rezidavimu ar pajamų šaltiniu santykiai, leidžiantys apmokestinti šių vienetų pajamas. Tokiems vienetams iškyla mokestinės atsakomybės klausimas, kuris priklausomai nuo jo santykio su valstybe būna arba pilnas, arba ribotas. Verslo subjektų, kurie yra rezidentai tam tikroje valstybėje, įprastai apmokestinamos pasaulinės pajamos, neatsižvelgiant ar jos susidarė rezidavimo, ar kitoje valstybėje (pajamų šaltinio valstybė). Tuo tarpu nerezidentų mokestinė prievolė apima tiek, kiek gautos pajamos yra susijusios su pajamų šaltinio valstybe. Aišku, yra suvokiama, jog kiekvienas vienetas yra kažkurios valstybės rezidentas. Pačio „rezidento“ ir „rezidavimo“ sąvoka yra apibrėžta viename iš Europos Tarybos reglamentų, kuriame "rezidentas" ir "rezidavimas" reiškia, jog vienetas turi ekonominio intereso židinį valstybės ekonominėje erdvėje.

Dauguma valstybių apmokestinant pajamas iš pelno naudoja abu pagrindus - rezidavimo statuso ir pajamų šaltinio nustatymo. Todėl, jei vienoje valstybėje nerezidentas gauna pelno, tai jis gali būti apmokestintas abejose valstybėse (pajamų šaltinio ir rezidavimo), taip sukuriant dvigubą apmokestinimą ir nepagrįstai užkraunant tarptautinį verslą. Tarptautinis dvigubas apmokestinimas gali iškilti dėl kelių priežasčių, bet aiškiai yra išskiriami trys dvigubą apmokestinimą sukuriantys konfliktai, iš kurių rezidavimo ir šaltinio konfliktas dažniausiai pasitaiko ir yra sunkiausiai sprendžiamas. Tačiau tarptautiniais susitarimais šio konflikto atveju prioritetas vis dėl to buvo suteiktas pajamų šaltinio valstybėms.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3425 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 156 KB
  • Pelno mokestis referatas
    10 - 10 balsai (-ų)
Pelno mokestis referatas. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/pelno-mokestis-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:53