Pelno paskirstymo apskaita


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Pelno ir pelningumo analizė. Pelno samprata ir ekonominė reikšmė. Pelningumo analizė. Pelno nustatymas ir jo paskirstymas. Praktinė dalis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas — teoriškai aprašyti bei išanalizuoti įmonių pelno (nuostolio) paskirstymą ir jo atvaizdavimą finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje.

Taigi mano kursinio darbo uždaviniai yra šie:

Apžvelgti pelną teorijos aspektu

Pateikti pelningumo analizę

Pateikti pavyzdį, pelno paskirstymo įmonėje

Pelnas – skirtumas, atsirandantis tuomet, kai įmonės bendrosios pajamos yra didesnės už jos bendrąsias ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Ši ekonominio pelno apibrėžtis skiriasi nuo dažniausiai verslininkų vartojamos apskaitos pelno apibrėžties tuo, kad vartojant pastarąją atsižvelgiama tik į pininges išlaidas.

Ekonominis pelnas gali būti nagrinėjamas kaip:

Pelnas, atitenkatis įmonių savininkams atskaičius visas pinigines išlaidas (pavyzdžiui, darbo užmokesčio mokėjimą gamybos išteklių tiekėjams iš kitų organizacijų) ir visas numanomas išlaidas (pavydžiui, mokėjimus už naudojimąsi gamybos ištekliais, t.y. kapitalu, darbu, teikiamais pačių savininkų);

Grynosios įplaukos įmonės savininkams už kapitalo teikimą ir riziką;

Atlyginimas verslininkams už gamybos organizavimą, naujų prekių gamybą, riziką ir t.t.;

Pagrindinis privatus verslo ekonomikos pagrinas, leidžiantis paskirstyti išteklius tarp konkuruojančių galutinių vartotojų poreikių;

Pajamų šaltinis suminių rodiklių požiūriu ir todėl įskaitomas kaip nacionalinių pajamų dalis.

Ekonomikos teorijoje dažniausiai aptariamos dvi pelno rūšys: buhalterinis ir ekonominis pelnas.Įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų skirtumas vadinamas buhalteriniu (apskaitiniu) pelnu, o bendrųjų įplaukų ir ekonominių išlaidų (ekonominių sąnaudų) skirtumas – ekonominiu pelnu. Buhalterinės išlaidos yra realiosios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms ir t.t. Tokio tipo išlaidos vadinamos eksplicitinėmis, arba aiškiomis. Jos įrašomos į buhalterinius registrus, todėl ir vadinamos buhalterinėmis išlaidomis. Ekonominės išlaidos skiriasi nuo buhalterinių tuo, kad į pirmųjų sudėtį dar yra įtraukiamos ir paprastosios alternatyvios pajamos, kurias verslininkas gautų kaip palūkanas, atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų arba palūkanomis, įdėjęs pinigus į banką ar paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs kitoje įmonėje atlikti tas pačias funkcijas.

Kiekviena įmonę galima pavadinti – „pelno siekiančios įmonės“, tačiau į pelno didinimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai. Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

Maksimalaus pelno siekimas gali paskatinti priimti nepagrįstai rizikingus valdymo sprendimus;

Dažnai diskutuojama apie iš verslo gaunamo pelno dydį. Kritikai korporacijų pelną linkę laikyti „pertekliniu“, kaltindami, jog jis yra vienas iš pagrindinių aukštų kainų priežasčių. Tokie dažnai viešai pateikiami kaltinimai suformuoja žmonių požiūrį į pelną kaip į kenkiantį visuomenei. Iš esmės jis atlieka labai svarbią funkciją ekonomikoje. Pakankamas pelnas yra būtinas siekiant didelio užimtumo, keliant gyvenimo lygį ir plėtojant šalies ekonomiką.

Laisvosios rinkos ekonomikoje pelnas yra vienas iš veiksnių, padedančių efektyviai paskirstyti ekonominius išteklius. Tam tikro produkto paklausai gerokai viršijus pasiūlą, kaina, kuria pirkėjas moka už produktą, turi tendenciją didėti. Augant kainoms atsiradusi galimybė uždirbti didesnį negu normalus pelną pritraukia į tą šaką investuotojus. Papildomas kapitalo įsiliejimas į šią šaką lemia didesnį produktyvumą ir produkcijos pasiūlos augimą, tenkinat padidėjusią paklausą.

Įmonės pelnas gali būti traktuojamas kaip „atlygis“ akcininkams už jų įdėtus išteklius į tam tikrą įmonę. Kai kreditoriai skolina pinigus įmonei, jie tikisi uždirbti deramą palūkanų normą. Kai samdomi darbuotojai investuoja savo laiką ir darbą, jie taip pat tikisi gauti deramą užmokestį už darbą. Logiška, kad ir akcininkai, aprūpinę įmonę finansiniais ištekliais, tikisi uždirbti tinkamą atlygį iš savo investicijų.

Jei verslo pelnas būtų sumažėjęs tiek, kad taptų nereikšmingas, kainos greičiau augtų negu kristų. Šiuo atveju investuotojai tikriausiai neaprūpintų kapitalu tų šakų, kuriose yra menka galimybė uždirbti pakankamą pelną. Dėl susidariusio šakoje kapitalo trūkumo būtų neįmanoma pagaminti pakankamai prekių, o tai savo ruožtu lemtų tų prekių kainų augimą ir nedarbo didėjimą. Taigi, pakankamas pelnas būtinas, norint išlaikyti aukštą gamybos lygį ir plėtoti ekonomiką.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4274 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 195 KB
  • Pelno paskirstymo apskaita
    10 - 5 balsai (-ų)
Pelno paskirstymo apskaita. (2015 m. Gruodžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/pelno-paskirstymo-apskaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:03