Pensijų fondų efektyvumas


Pensiju fondu analize. Pensijų fondų efektyvumo vertinimas. Pensijos efektyvumas. Pensijų fondo efektyvumo vertinimas. Demografinis pensiju sistemos analizes metodas. Analize pensiju fondu. Pensijų fondas analize.

Ekonomikos analizė. Įvadas. Pensijų apmokestinimo nuostatos. Socialinio draudimo sistema. Valstybinės socialinio draudimo senaties pensija ir jos analizė. Pensijų fondai. Apčiuopiami mokesčiai. Administravimo ir turto mokesčiai. Ar pinigai saugūs ? Fondo keitimas. Pensijų fonde sukauptų lėšų analizė. Pensijų sistemos reforma. Išvada.


Kaip kitos vakarų bei centrinės europos valstybės, Lietuva išgyvena visuomenės senėjimo procesą. Šalies demografinė situacija blogėja - mažėja dirbančių žmonių, daugėja pensininkų. Pensinio amžiaus žmonių pradėjo daugėti jau nuo 1973 m. Tuomet jie sudarė 17,7 proc. Visų gyventojų, dabar - virš 20 proc. 1985 m. Tūkstančiui darbingo amžiaus žmonių teko 315 pensinio amžiaus žmonių, 1989 m. - jau 333, o 1995 m. - 357 pensinio amžiaus žmonės, 1996 m. -. Pensijų gavėjų skaičius, nepaisant 1995 m. Įvykdytos pensijų reformos, nuolat didėja - 1993 m. Jie sudarė 39,2 proc. Darbingo amžiaus žmonių, 1994 m. - 39,7 proc. , 1995 m. - 40,4 proc. , 1996 m. - 41,5 proc. Ypač didėja invalidumo, nukentėjusių asmenų pensijų gavėjų skaičius.

Gimstamumas Lietuvoje ėmė mažėti nuo 1990 m. Ir 1994 m. Jis pasiekė mažiausią skaičių per visą šalies istoriją, o natūralus gyventojų prieaugis tapo neigiamas (daugiau žmonių mirė nei gimė). Labai padidėjo darbingo amžiaus žmonių (ypač 30 - 35m. Vyrų) mirtingumas - ir dėl ligų, ir dėl traumų. Tuo tarpu pensinio amžiaus žmonių tikėtina gyvenimo trukmė beveik nepasikeitė - asmuo sulaukęs 60 m. Vidutiniškai dar gyvena apie 21 m. , ir tai yra gana ilgas laiko tarpas, kai jam reikia mokėti pensiją.

Tokia demografinė situacija pay as you go paremtą pensijų sistemą padaro labai pažeidžiamą. Esant tokioms tendencijoms, ši sistema visiškai neturi perspektyvos, ji yra tiesiog pasmerkta bankrutuoti. Tuo tarpu kaupiamoji sistema, paremta apibrėžtų įmokų draudimo principu, galėtų išvengti demografinio spaudimo, nes joje nėra perskirstymo, o kiekvieno apdraustojo asmens pensijos finansavimas remiasi tik jo pateis mokėtomis įmokomis.

Anksčiau daugiausia socialinio draudimo įmokų buvo surenkama iš didelių valstybinių įmonių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo prarastos didžiulės rinkos buvusioje tarybų sąjungoje, kurioms dirbo šios įmonės. Todėl didžioji dalis vyresniojo amžiaus Lietuvos žmonių praktiškai nieko nenutuokia apie privačius pensijų fondus ir galimybę užsidirbti privačią pensiją, visas viltis gauti pensiją sieja su sodra ir, galbūt, jos pataisymu. Daug jaunesnių žmonių yra itin skeptiškai nusiteikę valstybinio socialinio draudimo atžvilgiu ir praktiškai nesieja savo apsirūpinimo senatvėje su šia sistema. Tačiau apie institucijas, padedančias sukaupti lėšas pensijai, taip pat mažai galvojama. Ryžtas imtis atsakomybės už savo gyvenimą, įskaitant ir apsirūpinimą senatvėje, taip pat didesnis yra tik tarp aktyvaus jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių.

  • Ekonomika Analizės
  • 2011 m.
  • 10 puslapių (3524 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 19 KB
  • Pensijų fondų efektyvumas
    10 - 1 balsai (-ų)
Pensijų fondų efektyvumas. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/pensiju-fondu-efektyvumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:17