Pensijų kaupimo veiklos priežiūra Lietuvoje


Finansų referatas. Įvadas. Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje. I pakopa. Ii pakopa. Iii pakopa. Pensijų kaupimo bendrovių veiklos priežiūra. Lietuvos respublikos pensijų sistemos reformos į s t a t y m a s. Kaip prižiūrimos pensijų kaupimu užsiimančios bendrovės? Pensijų kaupimo sistema – saugi ir patikima. Ar pensijų fonde kaupiamos lėšos apsaugotos kaupimo bendrovės bankroto atveju? Siekiantiems visiško saugumo. Išvados. Literatūros sąrašas.


Referato tikslas yra aprašyti apie pensijų kaupimo veiklos priežiūra Lietuvoje.

Darbo uždaviniai :

Apžvelgti pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje

Panagrinėti kaip prižiūrima pensijų kaupimo sistema Lietuvoje

Lietuvoje pensijų kaupimo sistema sudaryta iš trijų pakopų:

Žemiau pavaizduotoje schemoje matyti „SoDrai” mokamos įmokos pasiskirstymas.

Įsibėgėjant pensijų reformai, dauguma Lietuvos žmonių susimąsto apie tai, kokios bus jų pajamos išėjus į pensiją. Dabartiniais skaičiavimais, gaunama pensija neviršija 25 – 40% šiandien gaunamų pajamų. Tai labai maža dalis, kuri sunkiai gali garantuoti būtiniausių poreikių patenkinimą.

Pensijų fondų priežiūros pobūdis priklauso nuo pasirinktos pensijų sistemos: ar dalyvavimas pensijų fonduose yra privalomas ar neprivalomas. Jei pensijų fonduose yra privaloma dalyvauti didžiajai daliai gyventojų, jų priežiūra paprastai yra griežtesnė negu tos sistemos, kurioje dalyvavimas yra savanoriškas. Atimdama galimybę pasirinkti dalyvauti pensijų fonduose ar ne, valstybė turi užtikrinti pakankamą sistemos saugumą. Privalomose sistemose valstybė dažniausia teikia tam tikras garantijas. Todėl tokiose sistemose dažniausia vyrauja valstybinė priežiūra, kurią vykdo speciali institucija.

Privalomose sistemose, siekiant užtikrinti dalyvavimo kontrolę, paprastai yra ribojamas dalyvių pasirinkimas - leidžiama dalyvauti tik viename fonde, dalyvavimo procedūros standartizuojamos. Vienas iš pavyzdžių, kad perėjimai iš vieno fondo į kitą yra ribojami.

Kai dalyvavimą pensijų fonduose savanoriškai renkasi pats dalyvis, jis turi pagrindinę atsakomybę, todėl paliekama daugiau laisvės pasirinkti ir susitarti kontrakto šalims. Šiuo atveju daugiau pasitikima rinkos savireguliavimu.

Išplėtotos rinkos sąlygomis paprastai jau yra nusistovėjusi viso finansų sektoriaus veikla ir jos priežiūra, susiformavusi kapitalo rinka, yra civilinių santykių reguliavimo praktika. Todėl joje yra lengviau taikyti priežiūros priemones, paremtas pačios rinkos savireguliavimo veiksniais.

Atsižvelgiant į tai, kokia yra pensijų fondų rinka, požiūris į reguliavimą gali būti:

Pasyvus reguliavimas remiasi "prudent man" principu, kai laikoma, kad rinkos dalyviai turi teisingas motyvacijas veikti. Reglamentuojamos procedūros, kaip turi būti veikiama, bet ne patys veiksmai. Šis požiūris remiasi pasitikėjimu rinkos mechanizmais. Valstybinei priežiūrai tenka įsikišti tik tuomet, jei veikla neduoda lauktų rezultatų ir patikrinti, ar buvo laikomasi nustatytų procedūrų.

Pensijų fondų priežiūros tikslai yra užtikrinti:

Kuriant pensijų fondų priežiūros sistemą, būtina išnagrinėti reguliavimo priemonių taikymo tikslingumą ir apibrėžti rinkos savireguliavimo bei valstybinės priežiūros santykį tokiose srityse:

Pensijų fondų reorganizavimas, likvidavimas ir panašiai;

Šios sritys yra nusistovėję pasaulinėje pensijų fondų priežiūros praktikoje ir iš esmės atitinka pagrindines pensijų fondų veiklos rizikas.

Pensijų fondų priežiūra pirmiausia turi remtis rinkos savireguliavimo mechanizmais. Tinkama įstatyminė bazė turi sudaryti sąlygas pasireikšti rinkos dalyvių iniciatyvoms.

Valstybinė priežiūra turi nustatyti principus, pagal kuriuos veikia pensijų fondai, o ne detaliai reglamentuoti jų veiklą. Toks požiūris leis rinkos dalyviams geriau prisiderinti prie rinkos pokyčių ir taip pasiekti geriausių veiklos rezultatų. Tuo būdu bus geriausiai realizuoti ir fondų dalyvių interesai.

Lietuvoje pensijų fondų priežiūrą vykdys Vertybinių popierių komisija, kuri yra atsakinga už visos kapitalo rinkos valstybinę priežiūrą. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad pensijų fondai veiks apibrėžtų įmokų principu, t. y. bus panašūs į investicinius fondus. Kadangi kaupimas pensijų fonduose bus savanoriškas, steigti atskirą instituciją jiems prižiūrėti nėra tikslinga.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3156 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 70 KB
  • Pensijų kaupimo veiklos priežiūra Lietuvoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Pensijų kaupimo veiklos priežiūra Lietuvoje. (2015 m. Lapkričio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/pensiju-kaupimo-veiklos-prieziura-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:52