Pensijų reformos raida


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė pensijų reformos raidos analizė. Pensijų sistemos modeliai, struktūra ir tikslas. Pensijų reformos raida Lietuvoje. Dabartinė pensijų sistemos situacija Lietuvoje. Pensijų reformos raida Estijoje. Dabartinė pensijų sistemos situacija Estijoje. Pensijų reformos raida Lenkijoje. Dabartinė pensijų sistemos situacija Lenkijoje. Pensijų reformos raidos Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje palyginimas. Praktinė pensijų reformos raidos analizė. Tyrimo kryptys ir nagrinėjami dydžiai. Makroekonominių ir demografinių rodiklių Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje kitimas, jų ryšys bei įtaka pensijų sistemai. Pensijų sistemą atspindintys rodikliai, jų kitimas Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Išvados. Pasiūlymai. Santrauka (Summary). Literatūra ir šaltiniai. Priedai. Priedas nr.


Senatvės pensijų sistema – viena svarbiausių socialinio draudimo sistemos dalių, kuri leidžia užtikrinti pajamas sukakus senatvės pensijos amžių ir nutraukus buvusius darbo santykius. Kurį laiką šias pajamas užtikrindavo tik valstybinė pensijų sistema, paremta einamojo finansavimo principu, tačiau išryškėjus finansiniams sunkumams ir poreikiui pertvarkyti esamą sistemą, pensijų reforma buvo įgyvendinta daugelyje išsivysčiusių šalių, kur buvo pasinaudota Pasaulio banko rekomendacija įvesti trijų pakopų pensijų sistemą. Ilginamas senatvės pensijos amžius, įmokų į pensijų fondus mažinimas, jų stabdymas ar siūlymas prisidėti savomis lėšomis rodo, kad tinkama pensijų sistema dar nebuvo sukurta ir išlieka poreikis ją nuolatos tobulinti.1

Viena iš priežasčių, pensijų sistemos koregavimui ir nuolatiniam peržiūrėjimui yra visuomenės senėjimo problema. Europos Komisijos 2012 metais išleistoje „Baltojoje knygoje“ teigiama, jog pensijos sudaro vis didesnę dalį BVP, tačiau neigiamas skirtumas tarp darbo rinkoje esančių aktyvių ir socialinio draudimo įmokas mokančių bei senatvės pensijos amžiaus sulaukusių ir išmokas gaunančių gyventojų vis didėją. Nors rodikliai Europos Sąjungos šalyse šiuo klausimu skiriasi, tačiau didžiajai daugumai išsivysčiusių šalių išlieka aktualios demografinės problemos.2

Dar viena problema, susijusi su einamojo finansavimo sistema - tai per silpnas įmokų ir išmokų ryšys. Asmuo uždirbdavęs gana aukštas pajamas negali būti garantuotas, jog gaus adekvačia pensiją sulaukęs senatvės, kadangi tai iš esmės priklausys nuo tuometinės darbo jėgos ir jų sumokamų mokesčių.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, pensijų sistema nėra pajėgi užtikrinti reikiamas pajamas sulaukus senatvės, nes I pakopos pensijos yra per mažos ir nesudaro rekomenduojamos pajamų pakeitimo normos senatvėje daugelyje Europos Sąjungos šalių bei reikalauja pertvarkymo, kuris ilgainiui išspręstų šias problemas. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pajamų pakeitimo normą apibūdiną kaip vieną svarbiausių pensijų sistemą apibrėžiančių dydžių, kuris parodo, kokią dalį buvusių darbo pajamų sudaro gaunama senatvės pensija.3 Tampa aišku, kad vyraujant tokiai situacijai, greta einamojo finansavimo sistemos turi būti įtraukta kaupiamoji pensijų schema, tačiau tuomet iškyla kitos problemos ir svarbu išsiaiškinti, kaip užtikrinti pastarosios sistemos tvarumą ir nenuostolingumą, esant kriziniams momentams.4

Šio darbo tikslas atskleisti pensijų reformos raidą Europos Sąjungoje, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos pavyzdžiu, siekiant išsiaiškinti pensijų sistemos funkcionavimo lygį, priimtų sprendimų efektyvumą bei ateities perspektyvas.

Tyrimo objektas – pensijų sistema, susidedanti iš valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų ir kaupiamųjų pensijų fondų.

Darbo uždaviniai:

Teoriniu aspektu išanalizuoti pensijų reformos raidą Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje;

Išnagrinėti reformos būtinumą ir jos teigiamus bei neigiamus aspektus;

Išanalizuoti Pasaulinės ekonominės krizės poveikį pensijų sistemai;

Išanalizuoti makroekonominius rodiklius ir dydžius turinčius įtakos pensijų sistemai, apžvelgti ir palyginti jų kitimą Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje.

Darbe naudoti metodai: darbe analizuojami ir sisteminami atlikti tyrimai, naudojama informacija pateikta šalių Socialinio draudimo fondų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų ir panašaus pobūdžio internetiniuose puslapiuose, analizuojami statistiniai duomenys surinkti iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Europos statistikos departamentų bei Pasaulio banko duomenų bazių. Praktinėje dalyje atliekamos statistinė, dinaminė, grafinė ir lyginamoji analizės, tiriamas duomenų ryšys remiantis koreliacijos koeficientu bei atliekamos statistinės prognozės.

Senatvės pensijų pradžia siekia XIX a. Vakarų Europą, konkrečiau – Vokietiją, kur 1889 metais, besibaigiant industrializacijos procesui, įsteigtas senatvės (pensijų) draudimas, dalinai finansuojamas tiek darbdavių, tiek dirbančiųjų.5 Gerokai ankstesniais metais pensijos vaidmenį atlikdavo vaikų tėvams senatvėje suteikiamos pajamos, kurios buvo savaime suprantamos kaip reikiamas gestas ar būdas jaunesnėms kartoms pasirūpinti senyvo amžiaus artimaisiais. Prasidėjus industrializacijos procesui, norėdami išlaikyti savo darbuotojus ir žadėdami jiems garantuotas pajamas senatvėje, šį vaidmenį perėmė darbdaviai ir XIX a. ėmė steigtis minėtieji fondai, kurie buvo finansuojami ne tik iš sukaupto rezervo, bet esant poreikiui ir darbdaviui negalint užtikrinti reikiamų pajamų, einamojo finansavimo būdu. Ne visiems darbuotojams patiko toks būdas, todėl imta kaupti senatvės lėšų rezervus, kas ir suteikė pradžią kaupiamajai pensijų sistemai.6

Senatvės pensijų sistemos pirmtakėmis galime laikyti Kontinentinę socialinio draudimo sistemą, vadinamą Bismarko sistema ir Atlantinę gerovės sistemą, vadinamą Beveridžo sistema. Bismarko sistema remiasi glaudžiu ryšiu tarp draudimo stažo ir pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos bei socialinio draudimo išmokų. T.y. kuo didesnė įmoka sumokama, tuo didesnė gaunama išmoka. Šioje sistemoje vyriausybė atlieka gana ribotą vaidmenį. Socialinio draudimo fondas yra atskirtas nuo vyriausybės biudžeto. Beveridžo sistema užtikrina visiems vienodo dydžio minimalias senatvės pensijas, nesusijusias su ankstesnėmis pajamomis. Čia lėšos perskirstomos tarp turtingųjų ir skurdžiau gyvenančiųjų. Senatvės išmokos paprastai mokamos iš bendrųjų mokesčių. Valstybė šioje sistemoje atlieka svarbų vaidmenį.7

Pensijų reformos raida. (2015 m. Lapkričio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/pensiju-reformos-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:49