Personalo vadyba konspektas (5)


Vadybos konspektas.

Dalis. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas ,. Darbo išteklių samprata. Darbo išteklių ir ekonomikos samprata. Darbo išteklių valdymo uždaviniai ir jų realizavimo būdai. Darbo išteklių valdymo valstybinė politika. Dabartinė valstybinė darbo išteklių valdymo sistema. Gamybos veiksniai – žemė , kapitalas , darbas. Darbo samprata. Darbo humanizavimas – svarbiausias šiuolaikinis principas. Darbo humanizavimo subjektai. Darbo ištekliai – pagrindinis darbo subjektas. Kokybiniai gyventojų įvertinimo rodikliai. Maltuso demografinė teorija. Lietuvos gyventojai. Charakteristikos. Metinis populiacijos prieaugis. Migracijos indeksas. Miestuose gyvenančių žmonių procentas. Miestuose gyvenančių žmonių procento metinis kitimas. Pasiskirstymas pagal lytis. Kūdikių mirtingumas per pirmuosius gyvenimo metus. Vidutinė gyvenimo trukmė. Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai. Gyventojų gausėjimo perspektyva. Darbo išteklių struktūros įvertinimas. Nedarbas ir gyventojų užimtumas. Sezoninis nedarbas. Funkcinis nedarbas. Struktūrinis nedarbas. Ciklinis nedarbas. Nedarbo lygis. Užimtumo problema. Užimti gyventojai. Užimtumo lygis. Socialinio draudimo esmė ir panaudojimas. Gyvybės draudimas. Draudimas ligos atveju. Papildoma apsauga „ Kritinių ligų draudimas “ - . Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas. Pensijų rūšys. Senatvės pensija. Invalidumo pensija. Dalis. vadovas. asmenybė ir karjera. asmenybė valdymo sistemoje vadovas ir valdymas. Asmenybės ypatumų vertinimo kriterijai. Asmenybės elgesio socialiniai pagrindai. Asmenybės įvaizdis ir sėkmės komponentai. Vadovai ir bendradarbiai. Vadovavimo stilius ir strategijos. Savęs motyvacijos praktinės galimybės. Asmenybės ugdymas. Gyvenimas , kaip planavimo objektas. Darbo laiko planavimas , organizavimas ir taupymas. Pasitikėjimo savimi ugdymas. Konfliktų valdymas. Veiklos motyvacija.


Valdant darbo išteklius turi būti suderinti: Šalies ekonominiai interesai – visos valstybės, konkrečių jos regionų ekonominės veiklos objektus ar įmones aprūpinti reikalingu skaičiumi ir reikiamos profesijos darbo jėga bei specialistais; Šalies gyventojų individualūs ar jų šeimų socialiniai interesai turi būti orientuoti į ekonomines galimybes: Sukurti šeimas ir užtikrinti išplėstinę reprodukciją; Įgyti tinkamą išsimokslinimą, užtikrinantį reikiamą būsimosios veiklos kvalifikaciją; Užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį; Užtikrinti darbo saugą ir garantijas traumų, profesinių susirgimų, invalidumo atvejais.

3. Dabartinė valstybinė darbo išteklių valdymo sistema

Pasyvioji darbo rinkos politika, kai valstybinėmis priemonėmis reguliuojamas kompensacinis mechanizmas, nedarbo atveju nustatomos kompensacijos mokėjimo sąlygos, formos, dydis ir garantuojamas draudimas nuo nedarbo. Aktyvioji darbo rinkos politika, kai valstybinėmis priemonėmis, diferencijuotomis pagal valstybines grupes, regionus, ūkio šakas, selektyviai reguliuojamas pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje santykis. Darbo rinkos politikos tikslas – pasitelkus specialias institucijas (darbo biržas, užimtumo tarnybas ir pan.) suderinti darbo paklausą ir pasiūlą. Gyventojai, darbo ištekliai daugiau ar mažiau susiję su bet kuriuo Lietuvos respublikos valdymo organo veikla. Jie yra tiek valdymo objektas, tiek subjektas. Lietuvos Respublikos valdymas yra prezidentinis-parlamentinis. Pagal LR Konstituciją Prezidentas yra aukščiausia valdymo institucija. Jo žinioje visa šalies valdymo sistema, kurią sudaro Seimas ir Vyriausybė. Ministerijos, statistikos departamentas, teisinės institucijos, apskrities administracijos ir rajonų savivaldybės. Nuo savivaldybių priklauso darbo vietų kūrimas, gyventojų užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas ir kitų socialinių klausimų sprendimas (sveikatos, švietimo, kultūros sistemos ir kt.) gyvenamosiose vietose.

Subjektai – darbuotojai, savininkai ir jiems atstovaujanti administracija, profsąjungos, vyriausybė, visuomeninės organizacijos. Darbo pobūdį lemia: Naudojamos technikos, technologijos lygis; Darbo organizavimo lygis; Darbo jėgos lygis. Darbo humanizmas: Darbuotojų darbingumo išsaugojimas; Įsidarbinimo galimybių, darbo vietų išsaugojimo užtikrinimas; Teisiniai aspektai; Darbo ir sveikatos apsaugos normatyvinė dokumentacija; Darbo organizavimo klausimai ir darbo procese naudojama technika Darbo užmokesčio ir pajamų diferencijavimo klausimai; Darbo laiko, naktinio darbo ir pamaininio darbo reglamentavimas.

Kokybiniai rodikliai: Demografiniai: pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, gimstamumo lygis, mirtingumo lygis, frikcinio amžiaus moterų skaičius, nedarbingumo lygis, gyventojų tankumas, paskirstymas pagal lytį. Gyvenimo lygis: minimalus darbo užmokestis, vidutinis darbo užmokestis, skurdo lygis, vartojimo išlaidos, perkamoji galia, ilgalaikis vartojimas, gini koeficientas, gyventojų paskirstymas pagal pajamas. Sveikatingumo lygis: sergamumo lygis, mirtingumo priežastys, vidutinė gyvenimo trukmė. Nedarbo lygis: bedarbystės lygis, nedarbo (registruoto, paslėpto, neoficialaus, oficialaus) lygis, visiškas užimtumas, nedarbo socialiniai nuostoliai. Išsimokslinimo ir kvalifikacijos kėlimo lygis: gyventojų, turinčių spec. vidurinį išsilavinimą lygis, gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą lygis, mokslo darbuotojų, turinčių mokslinį laipsnį ir vardą, lygis, darbuotojų kvalifikacinis kėlimas įvairiose firmose lygis. Maltuso demografijos teorija aiškina biologinių veiksnių įtaką gyventojų gausėjimui ir gyventojų skaičiaus dėsnį: gyventojai gausėja geometrine progresija, o vartojimo reikmenys – aritmetine. Maltuso teorija neturi mokslinio pagrindo, nes gyventojų gausėjimas, mokslo pažangos augimas, gausina materialinių vertybių kūrimą, sukuria naujas darbo vietas, gerina socialines ekonomines gyvenimo sąlygas. Gyventojų skurdas priklauso nuo šalies vykdomos ekonominės socialinės politikos, gamybinių jėgų išvystymo lygio ir kt.

Krašto demografinės problemos yra aktualios ir reikia siekti šalies gyventojų natūralaus prieaugio. Tai įmanoma keliant šalies gyventojų gerovę, statyti butus, taikyti socialinės paramos priemones auginantiems vaikus, skatinti daugiavaikes šeimas ir kt. Išsivysčiusių valstybių patirtis rodo, kad gimstamumas turi tendenciją didėti, kylant pragyvenimo lygiui, kada šeimos turi geras gyvenimo sąlygas ir gali skirti deramą dėmesį vaikų priežiūrai, auklėjimui, suteikti jiems reikiamą išsimokslinimą, parengimą gamybinei ir visuomeninei veiklai. Gyventojų didėjimo perspektyva priklauso nuo mūsų šalies ekonominio potencialo, socialinės būklės ir pačių gyventojų suinteresuotumo.

  • Vadyba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (7012 žodžių)
  • Vadybos konspektai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Personalo vadyba konspektas (5)
    10 - 5 balsai (-ų)
Personalo vadyba konspektas (5). (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/personalo-vadyba-konspektas-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:04