Pervežimo paslaugų vertinimas


Logistikos diplominis darbas. Pervežimo paslaugų vertinimas.


Darbo objektas: Individualios A. Žuko įmonės teikiamos pervežimo paslaugos.

Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti individualios A. Žuko įmonės teikiamas pervežimo paslaugas.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti transporto paslaugų teikimo teorinius principus.

Išnagrinėti individualios A. Žuko IĮ verslo aplinkos veiksnius.

Atlikti A. Žuko IĮ teikiamų pervežimo paslaugų analizę.

Pateikti A. Žuko IĮ teikiamų paslaugų ekonominį vertinimą.

R. Mažeikaitė (2002) teigia, kad poreikis suformuluoti paslaugos apibrėžimą sąlygotas dviejų aplinkybių:

būtinybė suvokti paslaugos esmę, siekiant priimti įmonėse teisingus vadybos sprendimus.

Transporto paslaugų savybės. K. D. Bischof ir kt. (2002) bando suformuluoti tradicines transporto paslaugų savybes:

tai veikla – priklausomai nuo paslaugos technologinio proceso ypatumų ar vartotojo pageidavimų, jis dalyvauja pilnai visame paslaugos teikimo procese;

ji neapčiuopiama – klientas paprastai remiasi tokiomis sąvokomis kaip savijauta, patirtis, įspūdis, saugumas, patikimumas;

būdingas kokybės nepastovumas – vartotojas pirkdamas paslaugas, tikisi gauti tai, ko nori. Transporto priemonės, pristatymo laiko, maršruto, vietos pasikeitimas sukelia nusivylimą ir klientas gali atsisakyti šių paslaugų.

Apžvelgus mokslinę literatūrą ir išanalizavus įvairių autorių sampratą apie paslaugų savybes, matome, kad jos pasižymi didžiule įvairove bei savitumu. Transporto atžvilgiu – paslauga, kaip individuali paslauga neegzistuoja, o sudaro visą paslaugų paketą (A. Baublys, 1996).

Pasak D. Griškevičienės (1999) nėra numatytos griežtos paslaugų paketo modelio formos. Išlieka tik esminiai jos elementai:

pagrindinė paslauga, dėl kurios ir egzistuoja paslaugų įmonė;

Teorijoje ir praktikoje paslaugos turi ir tam tikrų ypatumų būdingų tik konkrečioms paslaugų rūšims.

R. Palšaitis (2003) nurodo konkrečius transporto verslui būdingus paslaugos ypatumus:

transporto įmonės stengiasi išvengti tuščios ridos ir maksimaliai išnaudoti turimus transporto pajėgumus;

transporto paklausos svyravimai laiko atžvilgiu (valandų, dienų, metų.);

J. A. Urbonas (2003) išskiria kitus papildomus transporto įmonėms būdingus ypatumus:

greitumas – įgauna didelę reikšmę, dėl gamybai svarbių sinchroninio tiekimo sistemų;

reguliarumas – reguliarūs kassavaitiniai maršrutiniai krovinių gabenimai;

saugumas – saugumas gabenant pavojingus krovinius, sumažinant žalos riziką;

galimybė vežti masinius krovinius – išlaikomi vienodi krovinio gabenimo kaštai;

Įmonės, vykdančios transportavimo paslaugas, tenkindamos pirkėjo poreikius, siekdamos jo dėmesingumo, turi apimti labai daug aspektų, veiklos sričių. Tačiau svarbiausia, anot A. Baublio (1998) transporto ypatumus reikėtų suvokti kaip vientisą sistemą:

Apžvelgę mokslinės literatūros šaltinius ir susipažinę su įvairių autorių teiginiais galime pastebėti, kad visų autoriai skirtingai interpretuoja transporto paslaugų ypatumus. Tačiau visi autoriai vieningai pripažįsta, kad šiuos paslaugų ypatumus galima pritaikyti tik transporto versle.

Apibendrinant geografinius ir gamtinius veiksnius, matome, kad Lietuvos geografinė padėtis pajėgi užtikrinti pakankamus automobilių kelių pajėgumus, yra palankioje vietoje – Vidurio Europos širdyje ir mūsų šalį kerta du visos Europos transporto koridoriai: Šie veiksniai palankiai įtakoja transporto verslą bei jo plėtrą.

Ekonominiai veiksniai. Ekonominiu požiūriu transportas yra esminis gamybos proceso elementas. Prekė ekonomine prasme nėra visiškai užbaigta, kol ji nepristatyta galutiniam vartotojui, kuris turi ją panaudoti. Todėl transporto darbuotojas, kuris gabena prekes iš gamybos punkto į vartojimo punktą, atlieka naudingą gamybinį darbą. Analogiškai paslauga, atliekama bet kuriame geografiniame punkte, yra ne gamybinė, kol nėra to, kas ja gali pasinaudoti. Todėl transportas išplaukia iš žmonių ekonominių poreikių. (A. Baublys, 1996).

nustatyti Lietuvos transporto sričių plėtojimo pagrindines kryptis;

įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus transporto srityje.

Apibendrinant juridinius ir politinius aplinkos veiksnius pastebime, kad transporto įmonėms ypač svarbi politinių veiksmų kryptis ir pastovumas. Vyriausybės įtaka transporto darbo organizavimui kaip lėčiausiai privatizuotai ūkio šakai, besinaudojančiai infrastruktūra yra labai didelė. Transporto įmonių veikla stipriai reglamentuojama teisinėmis normomis, kainų kontrole, socialinėmis taisyklėmis, valstybinių įmonių protegavimu.

Apžvelgus mokslinės technologinės aplinkos veiksnius, galime pastebėti, kad naujos į rinką ateinančios technologijos, sudarys sąlygas teikti vartotojams naujas paslaugas, leis realiu laiku valdyti transporto srautus ir pajėgumų naudojimą, sekti transporto srautus, nustatyti jų maršrutus bei kryptis saugumo tikslais.

Pagrindinis vadybos principas – pažinti klientus. Paslaugų teikėjas, pasiryžęs padaryti viską, kad patenkintų klientų lūkesčius, pirmiausia turi gerai žinoti paslaugų vartotojų pageidavimus, užgaidas (V. Kindurys, 2002).

Transporto įmonės paslaugų valdymas – yra priemonė veiklai pasiekti plečiant krovinių ir keleivių transportavimo rinkos plėtrą.

Pervežimo paslaugų vertinimas. (2015 m. Gegužės 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/pervezimo-paslaugu-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:35