PET granulių vežimo proceso sudarymas


Logistikos kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Teoriniai krovinių vežimo aspektai. Pasirinkto krovinio vežimo organizavimo pagrindas. Technologinė dalis. Vežimų technologijos objektas. Transporto junginio parinkimas. Krovinio vežimo maršruto sudarymas. Sudaryto racionalaus maršruto analizė. Techninių eksploatacinių rodiklių įvertinimas. Darbo organizavimas maršrute. Išvados. Literatūra.


Krovinio klasifikavimas. Krovinys, tai nedidelių reikalavimų reikalaujanti siunta, kuris yra vežamas tentinėje puspriekabėje. Kroviniui gabenti privalomi reikalavimai yra tinkamas krovinio supakavimas, pakrovimas ir iškrovimas, taip pat tinkamas krovinio tvirtinimas, saugumui užtikrinti ir, kad transportavimo metu būtų išvengta galimo krovinio nestabilumo, ko pasekoje, būtų apgadintas arba prarastas krovinys.

Krovinys pakraunamas ir iškraunamas supiltiniu būdu. Gabenamas 1200 kg „big bag“ maišuose, pakrautuose i tentinę puspriekabę. Vieno maišo gabaritai: plotis 95 cm, ilgis 95 cm, aukštis 145 cm. Vienoje puspriekabėje pakraunama 20 maišų. Krovinys yra didelės masės – pakavimo vienetas sveria daugiau nei 250 kg. Krovinys nepavojingas

Kiekvienas didmaišis markiruojamas atskirai, ant maišo tvirtinamas lapas su reikalingais markiravimo duomenimis. Be markiravimo ženklų krovinys gali būti blogai pakraunamas ar iškraunamas ir taip pažeidžiamas.

Venžant butina nepažeisti krovinio pakavimo, nes didmaišiai gali būti įplešiami ir krovinys gali pabirti. Iškrovimui reikalinga speciali technika iškelti didmaišius (žr 5 pav).

Papildomi užrašai: papildomu užrašų šiam kroviniui nereikia. Informaciniai užrašai: neto masė: 5kg, bruto masė: 1200kg. Informaciniuose užrašuose nurodoma krovinio vietos gabaritai, (cm) jeigu nors vienas iš jų viršija 1 metrą.

Krovinių srautų sudarymas. Nustatant vežimų apimtį, būtina įvertinti tai, kad vieni ir tie patys kroviniai gali būti vežami kelis kartus. Tai atsitinka todėl, kad dauguma krovinių ne visada tiesiogiai vežama iš jų gamybos vietos į naudojimo vietas. Metinė krovinių apyvarta ir vežimų apimtis, dažniausiai netolygiai pasiskirsto pagal mėnesius ir ketvirčius. Šiuos svyravimus lemia gamybos specifika, kurią aptarnauja transportas. Ryškus sezoniškumas.

IŠVADA: Krovinys vežamas visus metus. Skaičiavimu metu, paskaičiuoti krovinių srautai kiekvieną mėnesį. Paaiškėjo, jog mažiausiai kartu gabenamas grovinys buvo balandžio ir lapkričio mėnesiais, o daugiausiai kartu liepos ir rugpjūčio mėnesį.

Roll Stability Program), kintamas balninio sukabintuvo aukštis, automatinė aukščio atkūrimo sistema, apsauganti nuo oro pagalvių pažeidimų, 430 mm skersmens stabdžių diskai, garantuojantys kokybiška stabdymą.

Krovinio tvirtinimas puspriekabėje. Krovinys pasirinktoje puspriekabėje tvirtinamas diržais (žr 9 pav). Krovinio tvirtinimas diržais pagrįstas trinties jėgos internsyvumu tarp krovinio ir jam sukrauti skirto ploto. Atsižvelgiant į tai, tvirtinimo priemonemis padidinamas slegis į krovinį, taigi krovinys tvirčiau prispaudžiamas prie jam sukraiti skirto ploto ir todėl išlieka savo vietoje.

Pasirinktas tvirtinimas prie grindų – įtempimo jėga (žr. 10 pav). Prie grindų virtinamą krovinį tvirtai laiko ne pati tvirtinimo priemonė, bet padidintas spaudimo slegis, Vadinasi, krovinį nuo slydimo sulaiko tik trinties jega. Pavyzdžiui, vienas krovinys šiuo būdu tvirtinamas vienu tvirtinimo diržu. Diržai įkabinami į kroviniui skirtame plote esančius tvirtinimo taškus ir įtempiami tempimo įtaisais – terkšlemis. Kuo didesnė trintis, tuo geresnis įtvirtinimas. Kad krovinys būtų tinkamai įtvirtintas diržais, trinties jegos turi būti tokio paties dydžio kaip ir dinaminės jegos. Tai galioja inercijos jėgai, kuri atsiranda greitėjant, sukant, taip pat stabdant.

IŠVADA: Atlikus skaičiavimus matome, jog vidutinė vilkiko masė yra 8,75 t, vidutinė puspriekabės masė yra 6,55 t. Iš šių matmenų apskaičiavome autotraukinio masę 15,3 t ir transport junginio įkrovumą, kuris yra 24,7 t.

Tuščia rida – tai atstumas nuo iškrovimo punkto iki pakrovimo punkto. Susumuojant visas automobilio ridas per dieną, į bendrąją ridą įskaitoma ir nulinė rida (l0). Nulinė rida – tai atstumas nuo ATĮ iki pirmo pakrovimo punkto ir nuo paskutinio iškrovimo punkto iki ATĮ.

čia: l01 ir l02 - nulinės ridos nuo ATĮ iki pirmo pakrovimo punkto ir nuo paskutinio iškrovimo punkto iki ATĮ, ( km ).

  • Logistika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (4362 žodžiai)
  • Kolegija
  • Logistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 4259 KB
  • PET granulių vežimo proceso sudarymas
    10 - 6 balsai (-ų)
PET granulių vežimo proceso sudarymas. (2016 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/pet-granuliu-vezimo-proceso-sudarymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:27