Petri tinklai Logistikos Informacinių technologijų kursinis


Logistikos kursinis darbas. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos. Logistikos IT kursinis darbas. PETRI TINKLAI Spalvotųjų Petri tinklų taikymas valdymo sistemoms modeliuoti. Traukinių eismo modeliavimas petri tinklais. Pasirinkto fragmento pagrindiniai duomenys. Aparatūra naudojama eismo gerinimui vakarų Europoje. Traukinių eismo valdymo situacijų Petri tinklais modeliavimas. Rfid sistema. RFID skaitytuvai.


Šiuolaikinės valdymo sistemos vis labiau kompiuterėja, t.y. vis daugiau svorio įgauna valdymo algoritmas. Netgi modernūs elektronikos prietaisai ar įrenginiai turi mikrokompiuterius, kurie valdo prietaisų darbą, t.y. tokie įrenginiai yra valdymo sistemos.

Valdymo kompiuterių, valdiklių, programos, algoritmai darosi vis sudėtingesni ir jų patikimumo, stabilumo, patikrinimas tampa sudėtingu uždaviniu. Čia turima galvoje ne tik programavimo, algoritmo realizavimo klaidų aptikimas, bet ir funkcionavimo logikos sutikimas su valdymo tikslais.

Be to, tokia valdymo sistema turi gebėti modeliuoti ir valdymo objektą bei jo ryšius su valdikliu. Kitą vertus, modeliavimo sistemos gautas rezultatas, algoritmo struktūra, turi būti nesunkiai verčiamas į konkretaus valdiklio programą. Šio darbo autoriai anksčiau minėtiems tikslams pasiekti pasirinko spalvotuosius Petri tinklus [1]. Šie tinklai puikiai tinka konkurenciniams (pasirinkimo) algoritmams modeliuoti [2,3,4].

Modeliuojant šias sistemas atliekama eilė bandymų, kuriuos atlikus parenkamas sistemos modelis, geriausiai atitinkantis visus keliamus reikalavimus. Eismo valdymo sistemų modelių įvairumu parodomi procesai, kurie sudaro originalios sistemos pakeitimus. Tokiu būdu yra ieškomi variantai eismo valdymo sistemų dinamiškumui pagerinti. Šiuo metu Lietuvoje naudojami ruožai su automatine blokuote. Ruožas Klaipėda –Šiauliai yra vienkelis, todėl dažnai iškyla problemu su geležinkelio transporto eismo grafikais.

Modelio konstrukcijos yra išbandomos makro tinklų pagalba, pvz., vaizduojama traukinių stotis, arba tam tikras bg ruožas, suskirstytas atkarpomis (blokais). Tokiame modeliavimo procese labai svarbūs laiko parametrai. Tada kai yra sudaromas eismo grafikas, atidedami laiko taškai, kuriems esant nusakomi nuotoliai įveikiami sąstato, judant jam nustatytu greičiu atitinkamame ruože. Pvz.: bg ruožas įveikiamas laiko intervale nuo 40 iki 45 sekundžių, o sustojimas tame pačiame ruože trunka nuo 4 iki 6 minučių.

Šiuose tinkluose nusakomos mažiausios ir didžiausios laiko vertės, kurias pritaikius galima pasiekti pageidaujamų rezultatų. Modeliuojant yra išbandomi modelių prototipai, o vėliau nustatomos normų ribos, kurios pritaikomos realiose sistemose. Esant šioms normoms, traukinių eismo valdymas tampa saugesnis ir dinamiškesnis.

Kilometražas skaičiuojamas kryptimi:Vilnius- Klaipėdą. Maksimalus greitis ruože Giruliai - Kretinga 120 km/h. Vidutinis pravažiuojančių traukinių skaičius ruože Pauostis ÅÆ Kretinga, 52 traukiniai per parą* (* - duomenys paimti iš Šiaulių IF - 3 eismo tvarkdario). Girulių stotyje nustatytos tokios koordinatės: įleidžiamasis signalas yra - 370 + 932 km, kelio postas - 369 + 830 km (nuo kurio į Pauosčio ir į Kretingalės pusę skaičiuojamas stoties ilgis metrais) ir išleidžiamasis signalas yra: 366 + 480 km. Šioje stotyje yra 3 keliai.

Tolimesnis važiavimo proceso dinamikos modeliavimas aprašomas: ∆t – laiko intervalu, per kurį yra įveikiamas pasirenkamas BG ruožas, ∆s –nuvažiuotu keliu (BG atkarpa, ruožu), ∆v – greičio pokyčiu, nustatytu laiko intervalu. Šios sistemos trūkumas tas, kad šie davikliai bėgiuose turi būti išdėstomi gan mažais atstumais vienas nuo kito. Jie skirti sąstato ilgiui užfiksuoti, kai gaunamos tikslios lokomotyvo, bei traukinio galų koordinatės. Po jais yra antenos, kurios gauna arba perduoda signalus į daviklius (balizes) ir nustatomos tikslios traukinio koordinatės, bei sąstato ilgis, judėjimo kryptis ir greitis.

Šie įrenginiai pritaikyti tik tam tikriems greičiams pvz.: „Siemens“ firmos įrenginys S-21 skirtas nuo 0 – 300 km/h siųsti ilgosioms žinutėms, bei nuo 300 – 500 km/h trumposioms žinutėms. Šiuos įrenginius sudaro: tam tikro laiko taktas (laikmatis), signalų moduliatorius (keičia analoginį signalą į skaitmeninį), vidinė atmintis (sauganti duomenis apie pravažiavusius sąstatus),bei antena.

  • Logistika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3224 žodžiai)
  • Mokykla
  • Logistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 121 KB
  • Petri tinklai Logistikos Informacinių technologijų kursinis
    10 - 9 balsai (-ų)
Petri tinklai Logistikos Informacinių technologijų kursinis. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/petri-tinklai-logistikos-informaciniu-technologiju-kursinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:02