Pietų Lietuva


Pietu lietuvos uolienos. Pietų lietuvos geologija. Geologiniai resursai lietuvoje referatai.

Geologijos referatas. Pietų lietuvos pluta. Dzūkijos aukštuma. Nafta lietuvoje. Geologiniai procesai ir reiškiniai, jų prevencija. Lietuvos kvarteras. Geologinis paveldas. Požeminis vanduo. Nuošliaužos. Geologinė aplinka ir sveikata.


Atliko aa-10 gr. Studentas.

Vardenis pavardenis.

Ar kada nors kilo klausimas, iš kur po žeme atsiranda vanduo, kaip jį surasti ir kaip jį iš žemės išgauti? Arba gal kada susimąstėte, ar tas vanduo, kurį geriate, tiekiamas tikrai iš švaraus ir patikimo šaltinio? į šiuos ir kitus panašius klausimus jums gali atsakyti specialistai hidrogeologai. Hidrogeologija – geologijos skyrius, tiriantis požeminio vandens kilmę, susidarymo, paplitimo ir filtracijos dėsningumus bei panaudojimo ūkyje galimybes. Požeminio vandens paplitimo aplinka yra gan sudėtinga, dėl to sudėtingas ir pats hidrogeologijos mokslas. Iš vienos pusės, didžiąją dalį šio mokslo bazinės terminologijos ir pagrindinių principų gali suprasti net neturintys hidrogeologo išsilavinimo. Tačiau norint šiuos principus pritaikyti praktikoje, daugeliu atvejų prireikia specializuotų žinių ir informacijos. Kai kurios pasaulio dalys turi didžiulius vandens resursus – dažnai lyja lietūs, daug antžeminio vandens, tačiau daugelyje šalių šių resursų nepakanka ir jų gyventojai priversti savo poreikiams naudoti požeminiuose telkiniuose susikaupusį vandenį. Tai yra viena iš praktinių hidrogeologijos mokslo pritaikymo sričių – hidrogeologai gali padėti aptikti tinkamus vandens rezervus, įvertindami, kiek daug vandens galima išgauti nepažeidžiant vandeningųjų sluoksnių struktūros bei konkretų regioną supančių ekosistemų. Tyrinėdami gruntinio vandens srautus, hidrogeologai taip pat gali nustatyti, kada šiam vandeniui keliamas užterštumo pavojus, ir rekomenduoti, kaip mes jį galime apsaugoti, kokių konkrečių apsaugos priemonių galime imtis. Be hidrogeologijos mokslo teikiamų žinių sudėtinga prognozuoti įvairios žmogaus ūkinės veiklos pasekmes vandens resursams arba vanLietuvoje žemės plutos storis labai nevienodas. Žemaitijoje ji yra 40–42 km storio, vidurio Lietuvoje pluta gilėja ir aukštaitijoje siekia 50–55 km. Plutos sandara taip pat skiriasi. Vakaruose viršutinę beveik 30 km storio plutos dalį sudaro uolienos, artimos granitui. Apatiniame vos 10–15 km storio sluoksnyje vyrauja sunkesnės uolienos, artimos bazaltui- gabrui. Plutos sandaros kaita čia nedidelė. Rytų Lietuvoje, kur pluta storesnė, jos sudėtis įvairesnė. Čia viršutinis, granitinis sluoksnis daug plonesnis, o apatinis, bazaltinis , storesnis. Plutą sudarančių sluoksnių storis labai nevienodas, o juos skiriantys paviršiai nelygūs – lyg būtų sustumti ir užslinkę vienas ant kito. Šie Lietuvos plutos sandaros ypatumai turėjo didelės įtakos ir nuosėdinės dangos bei paviršiaus raidai.

  • Geologija Referatai
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (3041 žodis)
  • Kolegija
  • Geologijos referatai
  • Microsoft Word 28 KB
  • Pietų Lietuva
    10 - 3 balsai (-ų)
Pietų Lietuva. (2011 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/pietu-lietuva.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:07