Pilietinė visuomenė referatas


Verslo referatas.

Pilietinė visuomenė. Kas tai. Pilietinė visuomenė praeityje. Dabartinė Pilietinė visuomenė. Pilietinė visuomenė Lietuvoje. Kodėl Lietuvoje neišsivysčiusi Pilietinė visuomenė. Kas stabdo Pilietinės visuomenės vystimąsi. Pilietinio vystimosi istorija Lietuvoje. Pilietinė visuomenė – viltys ir galimybių ribos.


Kodėl tauta veikiau sėdi krūmuose ir tyliai keikia valdžią, užuot Vakarų valstybių pavyzdžiu aktyviai reiškusi savo nuomonę - streikuodama ir lipdama per galvas valdžios vyrams tam, kad būtų pasiekti norimi rezultatai.

Pilietinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje niekas neturi valdžios monopolio. Stipri pilietinė visuomenė veikia kaip užtvara, sauganti nuo tironijos, nes palaiko moralinę tvarką, kuri gina ir stiprina laisvės vertybes. Griaudama pilietines institucijas, despotiška valdžia nuplėšia nuo individo apsauginius sluoksnius, sulaikančius neprašytą valdžios ranką. Nulupus tarpinius sluoksnius, skiriančius valdžią nuo individo, pastarasis lieka beginklis prieš atviros visuomenės priešus, kurie grasina individo laisvę pajungti valstybės autoritetui.

Todėl kalbėdami apie pilietinės visuomenės formavimosi prielaidas, būtina paminėti iš esmės demokratinės valstybės bruožus:

(Novagrockienė J. Politikos mokslo pagrindai. -2001,- Vilnius. 91 p.)

Skirtumą tarp pilietinės visuomenės ir valstybės pirmąkart apibrėžė aštuonioliktojo šimtmečio liberalai, kovoję su absoliutizmu. Etimologiškai pilietinės visuomenės terminas reiškė politinę lygių piliečių bendruomenę, dalyvavusią valdyme, bei pavaldžią bendruomenę. (Routledge filosofijos enciklopedija. -1998,- 304 p.)

ji galinti išplėsti aktyvų piliečių dalyvavimą;

(George F. Mclean. Filosofija ir Pilietinė visuomenė: tai Natūralu, tai Praeitis ir Ateitis, -1999,- 85 p.)

Pozityviems pokyčiams nepakanka ES reikalavimus atitinkančios įstatyminės bazės, reikia ir atitinkamai pilietiškai motyvuotos gyventojų elgsenos. Kiek aktyvus piliečių dalyvavimas tvarkant visuomenės ir valstybinio gyvenimo reikalus, tiek yra sėkmingas demokratijos vystimasis. Sprendimai priimami demokratiškai, o tam nepakanka vien turėti balso teisę – būtina suvokti esmę, sugebėti dalyvauti diskusijose priimant sprendimą. Demokratija pasiekiama glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant ir aiškinantis iškilusius klausimus bei problemas. Bendri tikslai suponuoja sprendimų priėmimą konsensusu.

specifinė informacija apie konkrečią individo padėtį;

Deja, bet Lietuvoje šie punktai dar nėra įsigalėję.

Lietuvoje nėra visavertės demokratijos, nes trūksta svarbiausio jos elemento - pilietinės visuomenės. Padėtis nesitaisys, jei visuomenės nariai liks apsnūdę ir savanaudiški. Piliečių visuomenės kūrimasis nėra vien piliečių reikalas - nors valdžiai patogu puoselėti būtent tokias mintis. Ir JAV, ir Skandinavijos šalyse jau ne vienas dešimtmetis valdžia yra nuoširdus pilietinės visuomenės kūrimosi pagalbininkas.

Žmonių demokratinio dalyvavimo kultūros puoselėjimas veda link pilietinės visuomenės. Vakariečiai tiesiog gyvena taip, kaip, jų nuomone, ir dera gyventi ir nelabai gilinosi, o mums pilietinė visuomenė – tiesiog spindinti žvaigždė. Mes irgi norėtume dabar turėti žmogaus socialinės apsaugos ir pagarbos jam aplinką. Ėmėme žavėtis pilietine visuomene, gebančia įvairių nevyriausybinių institucijų dėka būti atsvara vyriausybei, bet kartu netrukdančią valdžiai atlikti įvairių interesų derintojo ir tvarkytojo vaidmenį bei užtikrinančia, kad neįsigalės viena interesų grupė, o visuomenė nesusiskaidys. Stiprėjanti pilietinė visuomenė neša naudą valstybei, ekonomikai bei didina politinių, pilietinių ir socialinių teisių garantijas.

Jei kam pasisekė, jei kas gabesnis, tai dar nereiškia, kad jis geresnis ir turi ypatingas teisias. Pilietinė visuomenė yra vienas iš efektyviausių būdų socialinei atskirčiau mažinti. Dėl vienų ar kitų priežasčių į visuomenės paribį išstumti žmonės pilietinė visuomenė institucijų dėka gali grįžti į normalų gyvenimą, garantuojantį civilizuotą savęs realizavimą. Rūpinimasis neįgaliaisiais, jaunais nusikaltėliais, nusikaltimų mažamečių tarpe didėjimu – visa tai pilietinė visuomenė požymiai. Laisvė reikalauja atsakomybės. Atkūrus nepriklausomybę padidėjo visų mūsų atsakomybė už socialinę gerovę ir sveikatą.

Tiesa, kad norint ką nors sugadinti, nieko nereikia keisti – suges pats. Postkomunistinė visuomenė pasmerkta iš viršaus diegti pilietinę visuomenę.

Pozityviems pokyčiams nepakanka ES reikalavimus atitinkančios įstatyminės bazės, reikia ir atitinkamai pilietiškai motyvuotos gyventojų elgsenos. Kiek aktyvus piliečių dalyvavimas tvarkant visuomenės ir valstybinio gyvenimo reikalus, tiek yra sėkmingas demokratijos vystymasis. Sprendimai priimami demokratiškai, o tam nepakanka vien turėti balso teisę – būtina suvokti esmę, sugebėti dalyvauti diskusijose priimant sprendimą. Demokratija pasiekiama glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant ir aiškinantis iškilusius klausimus bei problemas. Bendri tikslai suponuoja sprendimų priėmimą konsensusu. (Baltijos socialinės ekonomikos centras. 1998 m.)

  • Verslas Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3604 žodžiai)
  • Verslo referatai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Pilietinė visuomenė referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Pilietinė visuomenė referatas. (2016 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/pilietine-visuomene-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:23