Pilietinė visuomenė, trečiasis sektorius ir vietinė savivalda


Kas yra treciasis sektorius. Savivalda ir panasus zodziai visi. Pilietinės visuomenės analizė. Pilietinis referatai. Trečiasis visuomenės sektorius. Terminas pilietine visuomene. Pilietine visuomene skaidres. Pilietines visuomenes samprata lenkijos seimos transformacijoje. Pilietinės visuomenės požymiai. Trečiojo sektoriaus terminas.

Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Istorinė, teisinė ir politinė pilietinės visuomenės struktūra lenkijoje. Istorinės sąlygos. Teisinės sąlygos. Politinės sąlygos. Paveikslas pilietinės visuomenės lenkijoje ir jos pasikeitimai transformacijos metu. Socialinių ryšių struktūra. Pilietinis aktyvumas. Susirūpinimas dėl trečiojo sektoriaus. Socialinis kapitalas ir pilietinė visuomenė daro įtaką politinei transformacijai? Interviu analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedas.


Šis skyrius turi du pagrindinius tikslus. Pirmasis pristatyti pilietinės visuomenės vaizdą lenkijoje; kitas paanalizuoti lenkijos valstybės dabartinės būsenos galimus, lemiamus veiksnius. Analizės pagrindas yra lenkijos transformacija nuo centralizuoto komunistinio modelio į parlamentinę demokratiją ir rinkos ekonomiką. Pirmojo tikslo atveju, svarbus skirtumas buvo pateiktas tarp struktūrinės veiklos, susijusios su trečiojo sektoriaus pilietinėmis organizacijomis ir neformalios, spontaniškos veiklos vietos bendruomenėse. Kito tikslo atveju dabartinės situacijos galimus veiksnius būtų galima suskirstyti į tris grupes: istorinę, teisinę ir politinę, kur pagrindinis tikslas yra išanalizuoti lemiamų veiksnių pasikeitimus, kurie įvyko po 1989m. Taip pat išanalizuoti savitarpio santykius ir galimą sąveiką tarp pilietinės visuomenės ir teisinės bei politinės sistemų.

Terminas pilietinė visuomenė neturi aiškaus ir vienareikšmio apibrėžimo dėl šios priežasties gali kilti sunkumų jį vartojant. Pavyzdžiui, skiriasi šio termino vartojimas socialiniuose moksluose ir kasdieninėje kalboje, kurioje šis terminas dažnai tampa tik tuščiu madingu žodžiu. Taip pat teorijose galima identifikuoti įvairias šio termino reikšmes. Be to reiktų suvokti skirtumą tarp termino pilietinė visuomenė reikšmės ir politinės filosofijos bei socialinių mokslų.

Po komunistinėse valstybėse visi sunkumai padidėja. To priežastis yra ta, kad kartu su komunistinės sistemos žlugimu, tos šalys susidūrė su būtinybe iš naujo apibrėžti savo organizacijų filosofiją ir atstatyti ar iš naujo sukurti santykius tarp valstybės ir visuomenės. Tokiu būdu terminas pilietinė visuomenė tapo madingu žodžiu, panaudotu politiniame pranešime tam, kad suteiktų jam gerą toną, o ne bandytų atskleisti tikrąją šio termino prasmę.

Pagrindinis šio skyriaus tikslas yra sekti pasikeitimo procesą santykiuose tarp valstybinių institucijų ir pilietinės visuomenės lenkijoje, remiantis prielaida, kad lenkija gali būti laikoma kaip atstovė visai pokomunistinių šalių grupei. Taip pat šiame skyriuje bus bandoma įvertinti dabartinę pilietinę visuomenę lenkijoje.

Norint atsakyti į pagrindinį klausimą: „ar pilietinė visuomenė yra universali priemonė visiems laikams? “ reikia atsižvelgti į specifinę pokomunistinių šalių situaciją, ypač jų neapsaugojimas radikalių transformacijos procesų metu per palyginti trumpą laiką.

Pilietinė visuomenė, trečiasis sektorius ir vietinė savivalda. (2012 m. Balandžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/pilietine-visuomene-treciasis-sektorius-ir-vietine-savivalda.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:41