Pilietiškumo pasireiškimas skirtingų lietuvių literatūros laikotarpiuose

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Pilietiškumo pasireiškimas skirtingų lietuvių literatūros laikotarpiuose.


Pagrindinė mintis – padėti suprasti pilietiškumo sąvoką ir parodyti, kokiais būdais lietuvių literatūros rašytojai reiškė savo kūriniuose pilietiškumą.

Pilietiškumas – pareigų atlikimas savo valstybei, tautai. Visų laikų epochos rašytojai, apie tai savo kuriamuose kūriniuose, pabrėžia arba detalėmis atskleidžia mintis apie: dėl tautos atliekamas pareigas ir darbus. Todėl labai įdomu kokios vertybė įeina į šią sąvoką ir kaip padeda žmogui tai suprasti?

1-asis, kuris pabrėžė lietuvių kalbos svarbą, yra XVI amžiaus švietėjas Mikalojus Daukša. Kovotojas dėl gimtosios kalbos, jis savo kūrinyje „Postilės“ įrodo, kad žmogus dėl savo tautos turi stengtis ir dirbti.

Išvada: kad Mikalojus Daukša vis dėl to įrodo jog žmogus turi dirbti, stengtis dėl savo tautos gimtosios kalbos (šiuo atveju lietuvių kalbos). Jis atskleidžia savo kūriniuose pagrindines tautos svarbos vertybes, su kuriomis supažindina žmogų ir jį moko kuo jo gyvenime yra svarbi tauta ir su ją susijusios vertybės.

Pilietiškumas yra darbas tautai. Pasiaukojimas tėvynės labui, atliekant savo pareigas, tai svarbi vertybė tėvynės labui. Leidžiamas lietuviškas laikraštis „Varpas“, kai buvo draudžiama lietuviškoji spauda, tokiais savo darbais dėl mylimosios ir brangio tėvynės atlieka Vincas Kudirka.

Išvada: Vincas Kudirka kvietė visus tautos žmones vienytis ir saugoti savo gimtąją kalbą, dėl kurios net leido lietuvišką laikraštį „Varpas“ lietuviškos spaudos draudimo metais. Ragina jaunus žmones, nes tautą gali išgelbėti tik jaunimas, savo darbais ir pasiekimais.

Svarbiausia pilietiškumo savybė, tai puoselėti amžinąsias vertybes. Kurios tautai svarbiausia, kad nepamirštų ir saugotų tradicijas. Poetas Justinas Marcinkevičius per kūrybą bando išsaugoti šias vertybes, kurias paliko tokie poetai kaip: Maironis, V. Kudirka, M. Daukša.

Išvada: Kad šis kūrėjas išsaugo ir padeda suvokti gyvenimą, kaip pareigą žmogui, visuomenei, laisvei, gėriui ir grožiui. Šis poetas atskleidžia kalbos brangumą, jis kviečia žmonija, kartu su juo saugoti ir skiepyti jaunimui, kalbos ir tautos brangumą. Dramaturgui laisvė yra pati svarbiausia, jis savo eilėraštyje „Laisvė“ atskleidžia žmogaus stiprybę už tėvynės kalbą, vertybes, tradicijas.

Pilietiškumas yra didžiausia ir svarbiausia vertybė norint išlikti tautai, ar susikuriant tokiai, nes tai žadina tautos gyventojus nepamiršti kalbos, tradicijų, pasiaukoti tėvynei. Ši sąvoka tėra ir tebus tiesiog sąvoką, jei nei vienas žmogus savo gyvenime nei šiek tiek nesistengs dėl tėvynės ir jos vertybių, tradicijų labo. Visai mūsų tautai reikia stengtis taip, kaip tą lemtingąją Sausio 13-ąją stengėsi tie 14 drąsių ir už tėvynę pasiryžusių aukotis žmonių.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2195 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 27 KB
  • Pilietiškumo pasireiškimas skirtingų lietuvių literatūros laikotarpiuose
    10 - 9 balsai (-ų)
Pilietiškumo pasireiškimas skirtingų lietuvių literatūros laikotarpiuose. (2016 m. Kovo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/pilietiskumo-pasireiskimas-skirtingu-lietuviu-literaturos-laikotarpiuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:16