Piligrimystė viduramžių Europoje (pagrindiniai tikėjimo centrai)


Istorijos referatas. Įvadas. Viduramžių Europos piligrimystės ypatumai. Jeruzalė - svarbiausias tikėjimo centras viduramžiais. Via rome. roma – tikėjimo centras viduramžiais. Santjago de kompostela arba šventojo jokūbo kelias. Išvados. Naudota literatūra.


Manau prie christianizacijostermino, reikėtų pridėti ir tokį reiškinį kaip piligriminės kelionės kurios, buvo paplitęs reiškinys viduramžių Europoje, kada žmonės atsivertę į tikėjimą, traukė į šventas vietas melstis. Kalbant apie piligrimystę viduramžių Europoje, kyla daugybės klausimų, kuriuos verta apmąstyti. Ar tikrai piligrimai į šventas vietas keliavo vedini tikėjimo? Kodėl toks, reiškinys, kaip piligrimystė išaugo viduramžių epochoje, ir kodėl ji buvo tokia svarbi? Kokie buvo pagrindiniai viduramžių piligrimystės bruožai? Kas buvo tuometiniai,viduramžių epochos, svarbiausi tikėjimo centrai?

Darbo objektas: Piligrimystė viduramžių Europoje (pagrindiniai tikėjimo centrai)

Darbo tikslas: Piligrimystės viduramžių Europoje ir pagrindiniai religiniai centrai.

Darbo uždaviniai:

Apžvelgti viduramžių Europos piligrimystės ypatumus.

Išanalizuoti galimus variantus, dėl kurių žmonės traukė į piligrimines keliones.

Aptarti tris pagrindiniu tikėjimo centrus viduramžių Europoje.

Pasak Didžiosios Britanijos kultūros antropologo, V. Turnerio (Victor Witter Turner) teigia,jog daug piligriminių kelionių kilo iš Viduramžių Europos. piligrimystės, prasidėjusias maždaug 500- 1400 metais, Tuneris tai vadina viduramžių piligrimystėmis.

Vertinant istoriškai, turime sutikti, kad piligriminės kelionės didžiausią vaidmenį vaidino viduramžiuose. Išganymo siekis, viduramžiais buvo didžiai vertinamas, atlikta piligriminė kelionė buvo didžiulė investicija į amžintąjį gyvenimą. Piligrimystė sudarė klajojančiojo pamaldumo formą, kurios viršūnė buvo XII- XIII a. Piligriminės kelionės, viduramžiais buvo pagrindinė kelionių rūšis. Žinoma, gali kilti įtarimas, kad visi piligrimai keliavo vedami dvasinio atsinaujinimo [...] Visgi religiniai piligrimų kelionių motyvai viduramžiais išimtinai vyravo, nes piligrimystė buvo atgailos ir nuodėmių išpirkimo instrumentas, atgailos sakramento tąsa.

Piligrimystės vietos, dažniausiai susijusios su religijos atsiradimu ar pranašo, šventojo gyvenimu (Roma Jaruzalė). Šventvietės, tai vietos, kuriose įvyko šventojo apsireiškimas ar kitoks stebuklas.

Piligrimystės reikšmė ir įtaka krikščioniškai Europai yra akivaizdi. Piligriminių kelionių dėka susiformavo keliai, išaugo miestai, plėtėsi aptarnavimo sektorius. Per piligrimystę susiformavo ir nusistovėjo ryšiai tarp atskirų regionų, sustiprėjimo bendradarbiavimas tarp Rytų šalių ir Vakarų Europos. Šiuolaikiniai Europos keliai daugeliu atvejų, susiformavo piligrimo dėka. Viduramžiais piligrimai keliavo pėsčiomis, kilmingieji – arkliais, rečiau karietomis. Piligrimams taip pat reikėjo persikelti per didžiąsias upes, pagal piligrimų kelius kūrėsi aptarnavimo sektorius: atsirado prieglaudų, užeigų ir nakvynės vietų, buvo statomos koplyčios, ligoninės, steigėsi vienuolynai ir brolijos.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (1871 žodis)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 487 KB
  • Piligrimystė viduramžių Europoje (pagrindiniai tikėjimo centrai)
    10 - 3 balsai (-ų)
Piligrimystė viduramžių Europoje (pagrindiniai tikėjimo centrai). (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/piligrimyste-viduramziu-europoje-pagrindiniai-tikejimo-centrai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:51