Pinigai samprata ir ekonominis efektyvumas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Pinigų samprata. Pinigų istorija. Pinigų funkcijos. Mainų priemonė. Pinigai- kaip apskaitos vienetas. Pinigai- kaupimo priemonė. Pinigų savybės. Euras. Euro paskirtis. Euro valdymas. Lietuvos pinigai. Centrinis bankas (CB). Ekonominis aktyvumas. Ekonominis aktyvumas 1835 – 1988m Europos ekonominis aktyvumas šiuo metu. Lietuvos ekonominis aktyvumas. Baltijos šalių ekonomikos aktualijos. Išvados. Literatūra. Priedai.


Pinigai- nuo jų priklausome ir mes, ir mūsų valstybės ekonomikos lygis. Su jais mes susiduriame kiekviename žingsnyje: pirkdami namą, automobilį, baldus, maisto prekes, drabužius. Ši atsiskaitymo priemonė mūsų gyvenimą daro lengvesnį ir patogesnį. Tačiau taip buvo nevisuomet. Pinigų atsiradimo istorija yra sudėtinga, trukusi ne vieną šimtmetį, kurioje gausu ekonominių nuosmukių ir pakilimų, kuriuos lėmė banknotų ir monetų kitimas, jų vertė. Visi piniginių vienetų vertės svyravimai (vertės kilimas ir nuvertėjimas) turėjo ir turi labai didelės įtakos ir ekonomikai ir ekonomikos efektyvumui. Tačiau, mes dažnai net nesusimąstome kaip mūsų gyvenimus veikia ant popieriaus atspausdinti pinigai ir kaip nuo jų priklauso mūsų gero gyvenimo lygis.

Šio darbo tikslas yra išnagrinėti pinigų ir ekonominio efektyvumo sąvokas, jų teoriją ir praktiką.

Norint pasiekti savo tikslą, mes išsikėlėme sau šiuos uždavinius:

•Išnagrinėti pinigų sampratą ir pristatyti jos atsiradimo istoriją;

•Apžvelgti Lietuvos pinigų istoriją;

•Supažindinti su euru;

•Prisatyti Centrinį banką ir jo veiklą;

•Paaiškinti ekonominį aktyvumą;

•Pateikti Lietuvos ekonominę padėtį atspindinčius duomenis.

Skatikai, grašiai, grynieji, šlamantieji, perkamieji, skambantieji, žvangantieji- nesvarbu kaip mes juos vadinsime, tačiau pinigai visada bus labai svarbūs.

Kiekvienam asmeniui, norinčiam kažką nusipirkti ar įsigyti, reikės pinigų. Juos iškeisdami į prekę vartotojai sudarys mainų sandėrį. Pinigai bus tų mainų priemonė, kurių vertė bus aiškiai nustatyta. Likusi neišleista ir nepanaudota mainams pinigų dalis bus skiriama taupymui, pinigai nepraras savo vertės ir nesuges. „Tačiau mokėjimo sistema nevisada buvo tokia paprasta: pirmosios monetos nukaltos VII a. Prieš Kristų, o banknotai egzistuoja tik vos 300 metų. Iki pinigų atsiradimo žmonės turėjo pasitenkinti kitais mokėjimo būdais- dažniausiai jie keisdavosi daiktais.“

Mainų procesą žmonės pradėjo nuo labai paprastų ir primityvių priemonių, tokių kaip akmenys ir kriauklės, vėliau pereidami prie vis vertingesnių, patogesnių variantų. Jų funkciją taip pat atliko ir kailiai, ir grūdai, ir vertingieji metalai.

Bronzos laikotarpiu žmonės buvo priversti specializuotis. Kadangi, medžiotojas negalėjo iš bronzos pasigaminti įrankių ir ginklų, juos gaminti ėmė amatininkas. Amatininkas jau nebemedžiojo. Jis gamindavo įrankius ir mainydavo juos į drabužius, maistą, kuriuos siūlydavo medžiotojas, nes pastarasis su naujais ginklais galėdavo daugiau primedžioti. Taip ir atsirado pirmieji mainai, kai viena prekė ar paslauga mainoma į kitą. Toks natūrinis mainų būdas nėra visiškai išnykęs. Jis yra naudojamas dar ir šiais laikas, suirus ar gerai nesusiformavus pinigų ūkiui.

Pinigai samprata ir ekonominis efektyvumas. (2015 m. Vasario 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/pinigai-samprata-ir-ekonominis-efektyvumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:22