Pinigų ir bankų raida


Bankininkystės referatas. Įvadas. Pinigų funkcijos. Smith‘o požiūris į pinigus. D. Ricardo vertės ir pinigų teorija. Bankų istorija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šios temos aktualumas – norint suvokti pinigų bei bankų atliekamas funkcijas ir jų išsivystimų lygį, reikia suvokti ir bankininkystės raidą bei užuomazgas, kadangi tik išsiaiškinę raidos etapus galėsime daug geriau suprasti bankininkystės plėtojimosi etapus, pinigų ir bankų naudingumą.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ir išanalizuoti bankų ir pinigų raidą nuo pirmųjų jų užuomazgų.

Visais laikais žmonės mainėsi įvairiausiais dalykais. Iki tokių pinigų kokius mes turime dabar, pinigų funkcijas atlikinėjo akmenys, įvairiausios kriauklės, žvėrių kailiai, aukso ir sidabro gabalėliai, bei kiti vertingi dalykai, kurie visuotinai buvo pripažinti mainų priemone. Iki pinigų atsiradimo vyko natūriniai mainai: t. y. vienas prekes ar paslaugas žmonės mainydavo į kitas.

Didelis žingsnis į priekį buvo žengtas tuomet, kai atsirado pirmieji pinigai. Tie pinigai atlikdavo visuotinio ekvivalento vaidmenį, tačiau iškildavo daug problemų, kai reikdavo tą ekvivalentą dalyti. Šiuo atžvilgiu dėl dalumo, taurumo ir tvirtumo, didelį pranašumą turėjo auksas ir sidabras. Pirmosios iš aukso ir sidabro iškaldintos monetos atsirado maždaug 520 metų prieš mūsų erą. Netrukus metaliniai pinigai įsigalėjo visame civilizuotame pasaulyje.

Popieriniai pinigai nėra vertingi, jie yra tik pinigų ženklai. Mainų ir mokėjimų priemonės galią ir vertę jiems suteikia valstybė, tiek finansiniu potencialu (valstybės iždo pajamomis), tiek juridiniu autoritetu. Kitaip tariant popieriniai pinigai turi galią vien dėl to, kad jie yra visuotinai pripažinti ją turintys.

Pirmiausia pinigai yra mainų (cirkuliacijos) priemonė. Jei pinigai nebūtų atsiradę, ir toliau būtų reikėję tiesiogiai mainytis prekėmis ir paslaugomis, norint patenkinti savo poreikius ir norus. Kadangi tokie mainai buvo nepatogūs, tai pinigų sistema vystėsi savaime, net jei nebūdavo valstybės įsikišimo. Atsiradus pinigams, pats mainų aktas skilo į dvi dalis: pirkimą ir pardavimą. Pinigai stūmė į priekį siekti socialinės ir ekonominės pažangos.

Pinigai - apskaitos vienetas, kuriais išreiškiamos kainos, o jos padeda orientuotis prekių ir paslaugų rinkoje.

Tai – vertės matas. Pinigai, kaip prekė, šią funkciją tiesiogiai atliko, kaip realus konkrečios prekės svertinis ekvivalentas. Kiekvienos prekės vertė išreiškiama pinigais, o pinigai išreišktą prekės vertę vadiname prekės kaina.

Pinigai – kaupimo priemonė. Pinigai gali būti panaudoti prekėms ir paslaugoms pirkti bet kada, kai tik atsiranda poreikis, todėl tai yra patogus turto laikymo būdas. Žinoma, pinigai nėra tobula turto kaupimo priemonė, nes jų vertė ir perkamoji galia gali kisti.

Bažnyčios ir vienuolynai buvo pakeisti dar patikimesnėmis vietomis – bankais, kurios ėmėsi ne tik pinigų saugojimo funkcijos, bet ir kitų, žmonėms tinkamų funkcijų. Viskas kuo toliau tuo labiau tobulėja, kad patenkintų tiek kiekvieno žmogaus, tiek visos valstybės poreikius.Literatūros sąrašas

Pinigų ir bankų raida. (2015 m. Kovo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/pinigu-ir-banku-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:18