Pinigų laiko vertė


Perpetuitetas. Pinigai vertingesni. Busimoji verte. Pinigai laiko vertė. Pinigu laiko verte uzdaviniai. Anuitetinio diskonto daugiklis. Busimoji pinigu verte. 28.pinigų laiko vertė.. Esamosios ir busimosios vertes skaiciuokle. Pinigu laiko vertes skaiciavimai'.

Ekonomikos referatas. Pinigai kaip turtas. Jų srautai ir dalyvavimas lėšų apytakoje, pinigų vertės padidėjimas. Paprastieji ir sudėtiniai procentai, busimoji pinigų vertė, kai palūkanos skaičiuojamos dalimis. Pinigų esamoji (dabartinė) vertė, diskontas, diskontavimas. Anuitetas. Parametrai, klasifikavimas, perpetuitetas. Infliacijos ir kitų veiksnių įtaka pinigų vertei.


Pinigai kaip turtas. Paprastieji ir sudėtiniai procentai, busimoji pinigų vertė, kai ppinigai kaip turtas. Paprastieji ir sudėtiniai procentai, busimoji pinigų vertė, kai palūkanos skaičiuojamopinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų vertės ekvivalentas, atliekantis mainų kaupimo, vertės mato, apyvartos ir mokėjimo priemonių funkcijas.

Tuos pačius pinigus geriau gauti dabar nei vėliau, nes tie patys pinigai yra dabar vertingesni nei vėliau (infliacija, prarapinigų būsimoji vertė susijusi su palūkanų tarifu ( k arba i ). Jei metinė palūkanų norma , tai 1000lt po metų įgjei padidėjimas kasmet skaičiuojamas nuo tos pačios bazinės sumos, tai naudojamas paprastas palūkanų (procentų) skaičiavimas.

Jei palūkanos skaičiuojamos kasmet nuo padidėjusios vertės (pridėjus metinį vertės padidėjimąvertės prieaugis skaičiuojant sudėtinių procentų būdu bus didesnis nei skaičiuojant paprastu, nes ir , kai. (žr. Pav. 1).

Pav. Paprastųjų ir sudėtinių kaupimų daugikliai (fv-būsimoji pinigų vertė; t – metbūsimoji pinigų vertė (fva) – tokia vertė, kai palūkanos priskaičiuojamos ne vieną kartą per metus, o skaičiuojamos dalinės kelis kartus per metus (kas pusmetį, ketvirtį, mėnesį, kasdien).

Pavyzdžiui, jei metinė palūkanų norma (%k) 8%, palūkanos priskaičiuojamos per metus du kartus (po 4%), tai būsimoji 100lt vertė (fva) bus ne 108lt, o 10jei palūkanos būtų priskaičiuojamos kas ketvirtį (su investuotų pinigų vertės prieaugis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp būsimosios ir esamos pinigų vertės. Pinigų vertės padidėjimas yra iššaukiamas palūkanų, pajamų ar pelno normos pasireiškimu.

Jei žinoma pradinė esama pinigų vertė (pv) ir vertės prieaugio norma (palūkanos, procentai, pelno norma ir kt. ), galima paskaičiuoti galutinę pinigų (būsimųjų) vertė fv ir prieaugį.

Jei žinome pinigų vertę, kurią reikės grąžinti (fv), ir diskontavimo normą, nustatome pradinę esamąją pinigų vertę pv, kurią reikia įnešti (investuoti). Toks skaičiavimas vadinamas diskontavimu.

(pagal e. Bubnį, 1997 – p. 52) kartu diskontavimas vadinamas mokėjimo arba būsimųjų pinigų srautų esamosios vertės nustatymo procesu (kuris yra priešingas sudėtiniesamoji pinigų vertė pv atvirkščias būsimos vertės dydis (cyril pat obi, 1999-p. 105) (tiksliau atvirir atvirkščiai, jei po metų banke susikaupė 550lt, kai banko palūkanos yra 10%, galima sužinoti, koks buvo banko indėlis.

Esamoji pinigų vertė (pagal e. Bubnis, 1997 – p.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 12 puslapių (2257 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Pinigų laiko vertė
    10 - 1 balsai (-ų)
Pinigų laiko vertė. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/pinigu-laiko-verte.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:46