Pinigų paklausos ir pasiūlos reguliavimas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Pinigų savybės bei funkcijos. Pinigų pasiūla. Pinigų paklausa. Pinigų rinka. Pinigų paklausos ir pasiūlos reguliavimo priemonės. Komerciniai bankai ir rezervų bankininkystė. Rezervų reglamentavimas. Diskonto norma. Atvirosios rinkos operacijos. Realizavimo lagas bei likvidumo spąstai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pinigai yra dažnai traktuojami kaip vienas svarbiausių žmonijos išradimų. Jų atsiradimas pagreitino mainų procesą, skatino gamybą, lėmė bankų atsiradimą.

Tobulėjant valstybių ekonominei konjunktūrai, finansų sistema užima vis didesnę šalies ekonomikos dalį. Žinant pinigų svarbą namų ūkiui, verslui bei valstybei, būtina detaliai išanalizuoti pagrindines pinigų pasiūlos bei paklausos reguliavimo priemones. Neapdairus monetarinės politikos vykdymas gali privesti prie skaudžių pasekmių, todėl tinkamas pinigų kiekis valstybėje yra būtinas darniam šalies vystymuisi. Šio darbo tikslas – aptarti pagrindines pinigų pasiūlos bei paklausos reguliavimo priemones. Darbo uždaviniai:

išsiaiškinti pagrindines pinigų savybes bei funkcijas;

išanalizuoti pinigų pasiūlos bei paklausos koncepcijas;

apibrėžti pinigų rinką;

apibūdinti pagrindines pinigų pasiūlos bei paklausos reguliavimo priemones;

pateikti išvadas.

Pasaulio finansinėje raidoje turbūt neaptinkama valstybė, deramai funkcionavusi be piniginių transakcijų. Nuo pat civilizacijos pradžios žmogus, negalėdamas pasigaminti visko ko reikia individualiai gerovei užtikrinti, siekė keisti savo darbo vaisius į kitas gėrybes. Taip atsirado barteriniai arba natūriniai mainai. Pastarųjų metu visuotinai pripažintos mainų priemonės buvo akmenys, įvairios kriauklės, žvėrių kailiai ir pan. Barteriniai mainai ilgainiui apsunkino prekybą dėl mainomų objektų nedalumo, menko patvarumo ir t.t. Šių ir kitų priežasčių visuma lėmė metalinių pinigų atsiradimą (Jakutis 2007).

Metaliniai pinigai labai palengvino atsiskaitymą, skatino prekybą. Tačiau nuolatiniai karai tarp valstybių ištuštindavo iždus, atsirasdavo pinigų stygius. Po kiek laiko, siekiant padidinti pinigų kiekį valstybėje, buvo pradėta mažinti monetų svorį arba primaišyti ligatūros (Sajauskas 2010). Vėliau atsirado dar pigesnė atsiskaitymo priemonė – popieriniai pinigai.

Dėl piniginių operacijų namų ūkis, verslas ar valstybė geba tarpusavyje bendradarbiauti siekiant tiek asmeninės, tiek visuomeninės gerovės. Tarpininkaujant pinigams žmogus gali savo intelektualinius ar fizinius sugebėjimus iškeisti į norimas prekes ar paslaugas. Kadangi pinigai gali būt iškeisti į beveik bet kokią materialinė gėrybę, labai dažnai jie tampa pagrindiniu motyvu ūkio subjektams užsiimti ekonomine veikla. Saugu teigti, kad pinigai tarpininkauja beveik visuose mainuose.

Pinigai turi mažiausiai penkias būtinas savybes (Čiegis 2012):

Portatyvumas. Jie turi būti lengvai nešiojami bei lengvai perduodami kitam kontrahentui mainų atveju.

Patvarumas. Pinigai turi būti patvarūs, t.y. ilgainiui neprarasti fizinės formos dėl aplinkos ar laiko veiksnių.

Dalomumas. Pinigai privalo lengvai dalintis, nes kitaip nebus įmanoma įsigyti smulkesnes prekes bei gauti grąžą.

Standartiškumas. Atskiri pinigų vienetai privalo būti identiški; kokybė bei fizinė išvaizda turi būti vienoda.

Atpažįstamumas. Pinigai turi būti lengvai atpažįstami bei apsaugoti nuo klastojimo.

Taigi pinigai yra viskas, kas atlieka pinigų funkcijas. Pagrindinės pinigų funkcijos yra šios (Jakutis 2007; Čiegis 2012):

Mainų priemonė. Pinigai yra prekė, į kurią mainomos kitos prekės. Taip pat pinigai yra naudingi ir patogūs prekių pirkimo-pardavimo procese, nes jie yra visuotinai priimami kaip mokėjimo priemonė.

Apskaitos vienetas. Pinigais išreiškiamos kainos, kurias pasitelkę galima orientuotis prekių ir paslaugų rinkoje.

Kartais yra išskiriama penkta pinigų funkcija – atidėtų mokėjimų funkcija. Labai dažnai įsipareigojimus ateityje galima grąžinti pinigais. Pavyzdžiui, imant paskolą banke, ateityje skolą teks grąžinti kaip tam tikrą pinigų sumą. Tačiau ši pinigų funkcija nėra tokia esminė, nes būsimo mokėjimo dydį pagal sutartį galima nustatyti ne tik pinigine forma, bet ir aukso kieki ar užsienio valiuta (Čiegis 2012).

Žinant, kad pinigai būtini kiekvienos valstybės sklandžiam ekonominiam funkcionavimui, nesunku suvokti, jog pinigų masė turi lemiamą vaidmenį šalies kainų lygiui bei palūkanų normai. Taigi yra būtina aptarti pinigų pasiūlos koncepciją. Pinigų pasiūlą sudaro pinigai esantys cirkuliacijoje, tačiau, tobulėjant finansų sektoriui, daugėjo pinigų pasiūlos elementų, kuriuos būtina išskirti. Kiekviena valstybė skirtingai grupuoja pinigų masę sudarančius komponentus, tačiau ekonomikos teorijoje yra išskiriamos trys pagrindiniai agregatai: M1, M2 ir M3 (Jakutis 2007; Čiegis 2012).

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3526 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 137 KB
  • Pinigų paklausos ir pasiūlos reguliavimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Pinigų paklausos ir pasiūlos reguliavimas. (2015 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/pinigu-paklausos-ir-pasiulos-reguliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:51