Pinigų pasiūlos reguliavimo priemonės


Finansų referatas. Įvadas. Pinigų pasiūla. Pinigų junginiai. Pinigų pasiūlos formavimas. Pinigų politika ir priemonės. Atviros rinkos operacijos. Diskonto normos keitimas. Privalomų atsargų norma. Pinigų pasiūlos modelis ir pinigų multiplikatorius. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Pinigų politika yra bene svarbiausioji makroekonomikos dalis. Todėl pinigų politikos kūrėjai, norėdami pasiekti savo tikslus, t.y. tinkamo užimtumo lygio, ekonomikos augimo, kainų stabilumo ir kitų, analizuoja pinigų pasiūlos, kaip svarbiausio pinigų politikos sverto, struktūrą, didėjimo ar mažėjimo tendencijas ir sąveiką su pinigų poreikiu. Pinigų politikos kūrėjams yra svarbu pastebėti tam tikrą ribą ar momentą, kuris gali pespėti, kad jau būtina reguliuoti pinigų pasiūlą pinigų politikos priemonėmis, kad būtų pristabdyta būsimos infliacijos ar defliacijos grėsmė. Kadangi pinigų pasiūlos pokyčiai veikia ekonomiką ir visus dalyvius, dalyvaujančius pinigų pasiūlos procese, yra labai svarbu suprasti kas lemia pinigų pasiūlos didėjimą ar mažėjimą.

Priimdamas pinigų pasiūlos reguliavimo sprendimus centrinis bankas privalo gerai išmanyti visų pinigų pasiūlos proceso dalyvių elgseną, pokyčius ir nuolat tirti jų tendencijas.

Šio darbo tikslas – apžvelgti centrinio banko naudojamas pinigų politikos priemones, kuriomis keičiama, reguliuojama ir kontroliuojama pinigų pasiūla. Taip pat panagrinėti pinigų pasiūlos modelį, pinigų pasiūlą siauruoju ir plačiuoju požiūriu, tap pat veiksnius, lemiančius pinigų pasiūlą.

Be centrinio banko, kuris yra pagrindinis pinigų pasiūlos formavimo dalyvis, yra dar trys dalyviai, kurie tai pat prisideda prie pinigų pasiūlos formavimo. Tai:

bankai ir finansiniai tarpininkai, kurie priima indėlius iš asmenų ir institucijų, teikia paskolas;

indėlininkai – asmenys ir institucijos, kurie laiko pinigus bankuose;

skolinikai – asmenys ir institucijos, kuriems bankai suteikia paskolas.

Visų šių keturių pinigų pasiūlos dalyvių elgsena yra svarbi pinigų pasiūlos apimties pokyčiams.

Grynieji pinigai – banknotai ir monetos, ekonomikoje sudaro dalį pinigų kiekio.

Likvidumas – pavertimo grynaisiais pinigais galimybė.

Pinigų junginiai tai tokios pinigų pasiūlos sudedamosios dalys, kurios viena nuo kitos skiriasi pagal apimtį, jas sudarančių komponentų formą ir likvidumo lygį. Pinigų pasiūlą išreiškiantys pinigų komponentai pinigų junginyje pasiskirsto pagal tam tikrus požymius ir tvarką, padėdami atskleisti pinigų pasiūlos struktūrą.

M1 – siauriausia pinigų pasiūlos matavimo priemonė ir vadinama siauruoju pinigų junginiu, kuri apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo, kelioninius čekius ir kitus čekinius indėlius, tai yra patį likvidžiausią turtą – pinigus, kuris tiesiogiai gali būti mainų priemone. Kiti indėliai gali būti tokie, už kuriuos nemokamos palūkanos bei pinigai esantys einamosiose sąskaitose.

M2 – platusis pinigų junginys ir pinigų pasiūlos matavimo priemonė, kuri apima M1 pridedant santaupas ir santykinai mažus terminuotus indėlius, trumpalaikius taupomuosius indėlius, pinigų rinkos indėlių sąskaitas, individualių investuotojų pinigų rinkos fondų akcijas, vienos dienos atpirkimo sandorius bei vienos dienos eurodolerių atpirkimo indėlius.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2627 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 191 KB
  • Pinigų pasiūlos reguliavimo priemonės
    10 - 4 balsai (-ų)
Pinigų pasiūlos reguliavimo priemonės. (2015 m. Rugsėjo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/pinigu-pasiulos-reguliavimo-priemones.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:08