Pinigų rinkos įtaka šalies finansų sistemos stabilumui


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Pinigų rinkos samprata. Pinigų rinkos finansiniai instrumentai. Indėliai bankuose ir indėlių sertifikatas. Bankų akceptai ir komerciniai popieriai. Atpirkimo sutartys ir iždo vekseliai. Pinigų rinkų vaidmuo ekonomikoje. Išvados. Literatūra.


Šiame darbe yra nagrinėjama šiuolaikinė pinigų pirkimo ir pardavimo priemonė - pinigų rinka. Rinka – tai mainų mechanizmas, suvedantis bendrus tikslus turinčius produktų, gamybos išteklių ar vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus, leidžiantis jiems realizuoti savo tikslus bei užtikrinantis šalies ekonominę raidą. Pinigų rinka – tai vieta ir mechanizmas, kuriuos naudojant, iš vienos pusės teikiama, o iš kitos įsigyjama finansiniai ištekliai trumpam laiko tarpui (nuo vienos dienos iki vienerių metų). Šiomis trumpalaikėmis operacijomis aptarnaujami pagrindinai apyvartinio kapitalo judėjimo poreikiai. Vyksta nepertraukiamas kapitalo perėjimas iš vienos rinkos į kitą.

Ši tema aktuali, nes pinigų rinkos priemonės (indėliai bankuose, indėlių sertifikatai, bankų akceptai, pajiniai įnašai, komerciniai popieriai, atpirkimo sutartys, iždo vekseliai, užsienio valiutos mainų sandoriai) yra vienos iš svarbiausių laikino pinigų investavimo priemonių.

Darbo tikslas – išanalizuoti ekonominėje literatūroje pateiktus pinigų rinkos, bei jos finansinių priemones ir nusakyti pinigų rinkos įtaką šalies finansų sistemos stabilumui.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti pinigų rinkos sampratą;

Aptarti pinigų rinkos finansinius instrumentus;

Išsiaiškinti pinigų rinkos vaidmenį ekonomikoje.

Pinigų rinka - tai rinka, kurioje prekiaujama finansiniu turtu – pinigais ir piniginiais įsipareigojimais. Šioje rinkoje finansinis turtas įgyjamas trumpam laiko tarpui (nuo 1 dienos iki 1 metų). Pinigų rinka reikalinga dėl to, kad pinigų įplaukos ir išlaidos retai sutampa. Įmonės ir finansinės institucijos laiko minimalų lėšų kiekį, o kitą dalį paverčia pinigų rinkos priemonėmis ir, esant būtinybei, juos galima greitai paversti pinigais. Pinigų rinka neturi konkrečios vietos – tai prekyba telefonu ir elektroninėmis priemonėmis. Pinigų rinka padeda rinkos dalyviams valdyti apyvartinio kapitalo finansavimą. Ji taip pat labai svarbi trumpalaikio kreditavimo Vyriausybei priemonė. Pinigų rinkoje dažniausiai aktyviausiai dalyvauja bankai ir Vyriausybė, rečiau jose veikia įmonės, o privatiems asmenims ji retai patraukli. Pinigų rinkos pagalba savininkų laikinai laisvi pinigai perskirstomi ten, kur yra jų trūkumas [7].

Už pinigų rinkos priemones yra mokamos iš anksto nustatyto dydžio palūkanos. Šių vertybinių popierių pelningumas yra nedidelis, nes pinigų rinkos priemonės yra saugesnės ir likvidesnės nei kiti vertybiniai popieriai (obligacijos ar akcijos). Dėl šios priežasties pinigų rinkos priemonės dažniausiai domina tik tuos investuotojus, kurie investuoja pinigus trumpam laikotarpiui (trumpiau nei 1 metai) ir siekia garantuoto pelno. Jeigu investuotojas pinigus gali investuoti ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui bei siekia didesnio pelningumo, patartina labiau rizikuoti ir investuoti į obligacijas arba akcija.

Pinigų rinka jungia depozitų rinką ir vertybinių popierių, kurių galiojimo trukmė ne ilgesnė kaip vieneri metai, rinką.

Čekiniai depozitai gali būti laikomi šalies ir užsienio valiuta. Už juos procentai nemokami, bet turint šį indėlį, galima išrašyti čekį. Čekis – nustatyta tvarka mokėjimo dokumentas arba vertybinis popierius, kuriuo jį išrašes asmuo įsako bankui išmokėti čekyje išrašytą sumą arba pervesti į kitą sąskaitą čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui. Už naudojimąsi čekiniais depozitais kai kurie bankai nustato mokestį, kuris priklauso nuo depozito dydžio, per mėnesį išrašytų čekių skaičiaus ir pan. Jei indėlininko sąskaitoje mėnesį laiko išlieka tam tikro dydžio suma, ne mažesnė už nustatytą, mokestis gali būti neimamas. Čekinės sąskaitos savininkas gauna iš banko čekių knygelę. Čekis gali būti išrašytas konkrečiam asmeniui arba jo pateikėjui. Čekis, kuriame nurodytas pinigų gavėjas, vadinams pateikėjo čekiu.

Kaupiamieji indėliai yra terminuotųjų indėlių rūšis. Jie gali būti papildomi naujais piniginiais įnašais. Papildžius sąskaitą, palūkanos skaičiuojamos nuo padidėjusios indėlio sumos. Kaupiamųjų indėlių, taip pat kaip ir kitų terminuotųjų indėlių, negalima atsiimti anksčiau nustatyto termino, neprarandant galimų uždirbti lėšų. Kaupiamųjų indėlių palūkanų normos yra mažesnės už terminuotųjų indėlių palūkanų normas.

Pirmiausiai (indėlių) depozitų sertifikatai atsirado JAV, bet iki 1961 m. jais nebuvo galima prekiauti antrinėje rinkoje. Siekiant padidinti depozitų sertifikatų likvidumą ir patrauklumą investuotojams, 1961 m. jais buvo pradėta prekiauti JAV antrinėje rinkoje. Nuo to laiko šio pinigų rinkos instrumento populiarumas didėja. Depozitų sertifikatų rinkoje cirkuliuoja didelės apimties depozitai. Sakoma, kad institucija išleidžia depozito sertifikatą, kai priima depozitą. Jį išleidžia dauguma pagrindinių komercinių bankų įvairiose šalyse. Tai svarbus bankų lėšų šaltinis, gaunamas iš bendrovių, pinigų rinkos investicinių fondų, vyriausybės ir finansinių kreditinių institucijų (1,52).

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3967 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 66 KB
  • Pinigų rinkos įtaka šalies finansų sistemos stabilumui
    10 - 7 balsai (-ų)
Pinigų rinkos įtaka šalies finansų sistemos stabilumui. (2015 m. Rugsėjo 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/pinigu-rinkos-itaka-salies-finansu-sistemos-stabilumui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:33