Pinigų sistema


Finansų konspektas. Sumažina netikrumą dėl bendro kainų kitimo ir taip padidina santykinių kainų skaidrumą. Leidžia sumažinti mokesčių ir socialinio draudimo sistemų iškreipiamąjį poveikį.


Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, įvairių tipų indėliai (angl. deposits) bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.

Šiandien mūsų vartojamos centų ir litų bei eurų ir euro centų monetos, taip pat kitose pasaulio šalyse cirkuliuojančios monetos yra biloninės monetos.

Nuo 1931 m. Anglijos banknotai jau nebekonvertuojami į auksą. Šie banknotai patys savaime tapo nieko vertais popierėliais. Bet žmonės ir toliau šiuos banknotus naudojo. Banknotai tapo pinigais ir daugiau nebebuvo tik pretenzija auksiniams pinigams gauti. Žmonės, kurie naudojo tokius pinigus, tikėjo, kad juos galima išmainyti į prekes ar paslaugas, o gavusieji šiuos pinigus buvo visiškai įsitikinę, kad juos bus galima perleisti kitiems.

1971 metais doleriai nustojo būti pinigais ir tapo valiuta. Žodis currency (valiuta) kilo iš žodžio current (srovė), panašiai kaip elektros srovė ar vandenyno srovė. Kitaip tariant, valiuta nuolatos turi judėti, antraip praranda savo vertę. Norint išsaugoti vertę, pinigų valiuta turi judėti nuo vieno turto prie kito. Po 1971 m. įvykių žmonės, kurie savo pinigus laikė taupomajame banke ar akcijų rinkose, patyrė nuostolių, nes jų valiuta nustojo judėti. Taupantieji tapo pralaimėtojais, o skolininkai laimėtojais, JAV spausdinant vis daugiau ir daugiau pinigų ir augant skoloms bei infliacijai. Nuo 1971 metų ekonomika augo kuriant daugiau skolų.

Šiandien pinigai jau nėra materialinės vertybės kaip mainų priemonės, auksas ar sidabras. Šiandien modernūs pinigai paprasčiausiai yra idėja, paremta pasitikėjimu juos leidžiančiu centriniu banku (vyriausybe). Pinigų evoliucija iš materialinių vertybių į idėją yra viena iš priežasčių, kodėl pinigų tema yra tokia sudėtinga ir paini. Sunku suprasti kažką, ko negali matyti, liesti ar jausti.

Dabartinis JAV dolerio banknotas sukurtas 1957 metais. Nuo tada jame buvo įrašyti žodžiai ,,Mes tikime dievu“. Tačiau dėl beatodairiškos pinigų emisijos jo perkamoji galia sumažėjo net virš 87 proc. Vidutinė metinė infliacija JAV siekė 4 proc. Žmogus, 1970 m. į auksą iškeitęs 1000 dolerių santaupų, kai ,,aukso langas“ dar buvo praviras, būtų gavęs maždaug 28 uncijos aukso. 2009 metų kovą, auksui kainuojant maždaug 900 dolerių už unciją, šios 28 uncijos galėjo būti parduotos maždaug už 25000 dolerių, o dabar, kai aukso kaina svyruoja virš 1300 ir net buvo pasiekusi 1900 dolerių už unciją, jo galutinė pajamų suma padidėtų dar daugiau.

Banknotų konvertavimas į auksą buvo ne kas kita, kaip tik pinigų kiekio kontrolės būdas.

Nors JAV doleris jau fiksuota kaina nebesusietas su auksu, tačiau jo, kaip tarptautinių pinigų, reikšmė išliko iki šiol, nepaisant nei euro atsiradimo nei milžiniškais tempais augančios Kinijos ekonomikos. Tarptautiniai atsiskaitymai už naftą, dujas, auksą, sidabrą bei daugybę kitų išteklių ir toliau pasaulyje vykdomi JAV doleriais. Tai reiškia, kad milžiniškos pinigų sumos JAV doleriais už energijos išteklius, tauriuosius metalus ir kitas vertybes iš karto po sandėrių pirmiausia patenka ir nusėda JAV komercinių bankų balansuose, taip aprūpindamos JAV finansų rinkas pigiais kredito šaltiniais.

Be to, JAV doleris išlieka ir kaip pagrindinė pasaulinė centrinių bankų rezervinė valiuta. Antai, 2009 metų pabaigoje pasaulio centrinių bankų atsargų vertė sudarė 8 trilijonų JAV dolerių sumą, iš kurios net 60 proc. buvo laikoma būtent JAV doleriais, tai yra arba įsigijus JAV vyriausybės vertybinius popierius arba indėliais JAV centriniame banke ar kituose aukščiausią kredito reitingą turinčiuose didžiuosiuose JAV komerciniuose bankuose (Ip Greg. Praktinė ekonomika, 107 p.).

Dėl išvardintų priežasčių JAV tiek viduje, tiek užsienyje skolinasi gerokai pigiau nei kitos pasaulio valstybės. Tai JAV suteikia galimybę, kurią dar 1965 metais tuometinis Prancūzijos finansų ministras Valery Giscard d’Estaing’as pavadino ypatinga privilegija skolintis astronomines sumas savo nuosava valiuta. Jei doleris netenka vertės, tai skolintojas, o ne JAV, turi problemų, - kaip 1971 metais pareškė prezidento Niksono Iždo sekretorius, tuo sukeldamas didelį europiečių susierzinimą (Ip Greg. Praktinė ekonomika, 108,109 p.).

Kartu JAV doleris tapo pasaulio problema. Iki šiol JAV politinis ir ekonominis stabilumas reiškia, kad kiekvienas, kuris turi JAV dolerių, yra beveik tikras, kad šalis, kuri juos atspausdino ar laiko sąskaitose JAV bankuose, vis dar egzistuos tada, kai ateis laikas juos išleisti. Tačiau vieną dieną, kai JAV dalis pasaulio ekonomikoje susitrauks, doleris praras savo statusą.

  • Finansai Konspektai
  • 2015 m.
  • 28 puslapiai (14873 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 739 KB
  • Pinigų sistema
    10 - 8 balsai (-ų)
Pinigų sistema. (2015 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/pinigu-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:39