Pirkimo – pardavimo sutartis


Pirkimo pardavimo sutartis referatas. Užstato sutarties pavyzdys. Užstato sutartis. Pirkimo pardavimo sutartys referatas. Pirkimo pardavimo sutarties rūšys. Uzstato sutarties forma. Pirkimo sutarties pavyzdys. Didmeninio pirkimo pardavimo sutartis. Pirkimo pardavimo sutarciu rusys. Isvados pirkimo sutartis.

Teisės referatas. Pirkimo – pardavimo sutartis. Įvadas. Pirkimo – pardavimo sutarties samprata. Pirkimo-pardavimo sutarčių porūšiai. Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Pirkimo-pardavimo sutarčių rūšys. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos. Pirkimo-pardavimo sutarčių terminų nustatymas. Pirkimo-pardavimo sutarties šalių teisės ir pareigos. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vieta. Pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdys. Išvados. Literatūra.


Sudaryti įvairias sutartis – natūralus kasdieninio gyvenimo reiškinys. Žmonės sudaro įvairiausias sutartis: darbo, nuomos, panaudos, rangos, reklamos, samdos, paskolos, remonto, materialinės atsakomybės, pirkimo-pardavimo, vežimo, draudimo, bendradarbiavimo, labdaros, užstato, perdavimo, hipotekos,. Todėl sutarties institutas nepaprastai svarbus tiek pavieniam asmeniui, tiek visai visuomenei ir valstybei. Sutartis yra visos visuomenės ir valstybės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas. Pirmiausiai sutartis yra kaip teisinė civilinė apyvartos išraiška. Be jos būtų neįmanoma egzistuoti rinkoje, vykdyti prekių ir paslaugų mainų tarp fizinių ir juridinių, tarp valstybių. Sutartis svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus.

Sutarčių sudarymo pagrindas yra Lietuvos respublikos įstatymai, civilinis kodeksas, kiti šalies tarptautiniai ir norminiai aktai. Sutartiniai ryšiai tarptautinėje rinkoje kaskart tampa įvairesni ir sudėtingesni. Todėl tiesiog privalome domėtis teisinių norminių aktų struktūra, kad galėtume tikpirkimo-pardavimo sutarties sąvoka: pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daikttačiau šios sutartys skiriasi pagal subjektą ir sutarties pobūdį, nes kiekvienai sutarčių grupei taikomaos kvartojimo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal lr ck. 350 str. 1d. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal lr ck. 371 str. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal lr ck. 380 str.

  • Teisė Referatai
  • 2010 m.
  • 16 puslapių (2991 žodis)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Pirkimo – pardavimo sutartis
    10 - 1 balsai (-ų)
Pirkimo – pardavimo sutartis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/pirkimo-pardavimo-sutartis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:39