Pirmas Pasaulinis karas konspektas


Istorijos konspektas. Pirmo pasaulinio karo priežastys ir padariniai. Istorijos egzamino programa. Pasirašyta Kompjeno paliaubos Vokietija kapituliavo. Tautų Sąjunga įsteigta. Veikė Paryžiaus taikos konferencija. Faktai Karinių blokų susidarymas. Centrinių valstybių sąjunga. Rusija ir Prancūzija susitarė. Pirmasis pasaulinis karas. Pretekstas ir karo pradžia. Karo eiga. Padariniai Žmogiškieji. Tautų Sąjunga. Didžiųjų valstybių planai prieš Paryžiaus taikos konferenciją JAV. Didžioji Britanija. Tautų Sąjungos.


Paryžiaus taikos konferencijoje: Prancūzijai atstovavo – ministras pirmininkas Žoržas Klemenso, JAV – prezidentas Vudras Vilsonas, ir D. Britanijai – ministras pirmininkas Deividas Loidas;

Centrinių valstybių sąjunga, Antantė, Trilypė, imperializmas, Balkanų karai, pozicinis karas, Bresto (Brest-Litovsko) taikos sutartis, bolševikai, Kompjeno paliaubos, separatinė taika, kapituliacija, Paryžiaus taikos konferencija, Tautų Sąjunga, Versalio sistema, Vienos sistema, genocidas, reparacija.

1879 m. Vienoje buvo pasirašyta Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos sutartis. Sutartis skelbė, kad jeigu kurią nors iš susitariančių šalių užpuls Rusija, abi susitariančios šalys turi kovoti bendromis jėgomis. Jeigu kurią nors iš susitariančių šalių užpuls kuri nors kita (ne Rusija) valstybė, kita susitariančioji šalis laikysis palankaus neutralumo. Jeigu užpuolusiai šaliai į pagalbą ateis Rusija, kita susitarianti šalis tuojau ateis į pagalbą užpultajai.

1882 m. Vienoje buvo pasirašyta slapta sutartis tarp Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos. Vokietija ir Austrija-Vengrija įsipareigojo visokeriopai padėti Italijai, jeigu ją užpultų neišprovokuota Prancūzija. Italija įsipareigojo padėti Vokietijai, jeigu ją užpultų Prancūzija. Austrija-Vengrija tokiu atveju turėtų likti neutrali, kol Prancūzijai į pagalbą ateitų Rusija. Visos valstybės įsipareigojo likti neutralios, jeigu kurią iš jų užpultų bet kuri didžioji valstybė (išskyrus Prancūziją). Padėti būtų būtina, jeigu kurią nors iš susitariančių šalių užpultų dvi ar daugiau valstybių. Netrukus Italija pareiškė, kad nesuteiks sąjungininkėms paramos, jeigu jos kariaus prieš Angliją. 1887 m. sutartis buvo papildyta Italijos naudai – buvo pažadėta pagalba sprendžiant Balkanų ir salų Adrijos bei Egėjo jūrose klausimus. 1891 m. buvo fiksuotas sprendimas palaikyti Italijos pretenzijas Šiaurės Afrikoje (Kirenaika, Tripolis, Tunisas).

Vokietijos planai giliai žeidė Angliją, tačiau anglai kurį laiką slėpė Anglijos ir Vokietijos prieštaravimus, nes turėjo nesutarimų su Prancūzija dėl Šiaurės Afrikos, o su Rusija – dėl Tolimųjų Rytų. Be to, Anglija ruošėsi karui Pietų Afrikoje (anglų-būrų karas).

Anglijos ir Vokietijos santykiai paaštrėjo, kovojant dėl Pietų Afrikos.

1886 m. Transvaalyje buvo rasti turtingiausi pasaulyje aukso telkiniai. Daugiausia “auksinės” teritorijos įsigijo finansinė Sesilio Rodso grupė. Rodsas kontroliavo visą Pietų Afrikos deimantų ir didesnę dalį aukso pramonės. Jis taip pat buvo privilegijuotos Pietų Afrikos kompanijos pirmininkas. Šiai kompanijai Anglijos vyriausybė 1889 m. perdavė valdyti didžiulę teritoriją. 1890 m. Rodsas tapo Kapo kolonijos premjeru. Rodso politika Pietų Afrikoje įpaniojo Angliją į sunkią kovą su būrais. Vokiečiai nutarė paspausti Angliją, paremdami būrus.

Anglijoje buvo jėgos, manančios, kad yra galima Anglijos ir Vokietijos sąjunga. Dėl to 1897 m. vokiečiams buvo pasiūlyta sudaryti tokią sutartį. Vokietijos diplomatai laikėsi nuomonės, kad negalima tartis su Anglija, nesusipykstant su Rusija. Buvo nutarta nė su viena iš šių valstybių nesuartėti, bet naudotis Rusijos ir Anglijos prieštaravimais. Čia vokiečių diplomatai apsiriko – Rusijos ir Anglijos prieštaravimai nebuvo nesuderinami, ko negalima pasakyti apie Vokietijos ir Anglijos prieštaravimus.

Skirtingai nuo kanclerio imperatorius daug dėmesio skyrė Artimiesiems Rytams. Dar būdamas sosto įpėdiniu, Vilhelmas II buvo susijęs su tais sluoksniais, kurie manė, kad karas tarp Rusijos ir Vokietijos yra neišvengiamas. Tame kare Turkiją reikės panaudoti kaip Vokietijos sąjungininką. Dėl to Turkijos geležinkeliai turi labai didelę karinę reikšmę Vokietijai.

Anglija buvo izoliuota: pykosi su Vokietija (dėl Artimųjų Rytų), su Prancūzija (dėl Nilo aukštupio) ir Rusija (dėl Kinijos). Ši izoliacija nebebuvo puiki (Anglija daug metų laikėsi “puikiosios“ zoliacijos politikos).

Vokietija jautėsi labai stipri ir saugi, nes nei Rusija, nei Prancūzija, nei Anglija jos užpulti negalėjo. Ir niekam Vokietijoje neatėjo į galvą, kad gali susijungti Rusijos ir Prancūzijos blokas (sukurtas 1892 m. pasirašius karinę konvenciją) ir Anglija. (Rusijos ir Prancūzijos karinė konvencija (1892 08 05 (17)

I. Siekdamos išsaugoti taiką ir norėdamos pasiruošti gynybiniam karui, kurį sukeltų Trilypės sąjungos puolimas, Rusija ir Prancūzija susitarė:

  • Istorija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (3932 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 8058 KB
  • Pirmas Pasaulinis karas konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Pirmas Pasaulinis karas konspektas. (2015 m. Gruodžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/pirmas-pasaulinis-karas-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 21:55