Pirmieji urbanistinio planavimo pavyzdžiai (rytų civilizacijose ir Antikos miestai)


Architektūros referatas. Įvadas. Miestų struktūros apribojimai. Miestų formavimosi evoliucija. Graikų miestai. Roma. Egiptas. Išvados. Naudota literatūra.


Miestų planavimas turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Nors miesto planavimas, kaip organizuota profesija gyvuoja mažiau nei šimtmetį, visi miestai rodo įvairaus laipsnio numatymą ir sąmoningą jų išdėstymą, funkcionalumą ir dizainą.

Ankstyvieji žmonės buvo klajokliai, jų gyvenimas remėsi medžiokle ir gėrybių rinkimu. Prieš mašdaug 8000-10000 metų, sistemingas augalininkystė ir gyvūnų prijaukinimas suteikia sąlygas didėti gyventojų skiačiui ir pereiti prie sėslaus gyvenimo būdo. Per ketvirtąjį tūkstantmetį prieš Kristų, susiklostė veiksniai leidę atsirasti "miesto revoliucijai": maisto pertekliaus saugojimas, raštas, sudėtingesnės socialinės organizacijos sistemos, technologinės pažangos (keraminoke, metalurgijoje, ūkininkavime ir t.t.)

Miestai egzistuoja dėl daugelio priežasčių. Miesto formų įvairovę galima susieti su sudėtingų miestų funkcijų pritaikymu. Miestai buvo sandėliavimo, prekybos ir gamyboscentrai. Žemės ūkio produkcijos perteklius iš aplinkinių kaimų buvo tvarkomi ir platinami miestuose. Miestai tai pat augo šalia prekyviečių, kuriose buvo keičiamasi vietinių produktų prekes iš tolimų vietų. Per visą istoriją, miestai buvo įkuriami prie transporto maršrutų sankryžų, arba tokiose vietose, kuriose prekės turi pereiti nuo vienos rūšies transporto į kitą, kaip upių ir vandenynų uostai.

Religija bei religiniai pastati yra svarbus visoje miestų formavimosi istorijoje. Senovės tautos turėjo šventų vietų, dažnai susijusiu su kapinėmis ar šventyklomis, aplink kurias miestai augo. Senovės miestai paprastai turėjo didelių šventyklų ir monumentalių religinių pastatų. Daugelis viduramžių miestų buvo pastatyti šalia vienuolynų ir katedrų.

Miestai dažnai teikė apsaugą yra gręsiančių pavojų. Per išpuolius, kaimo gyventojai galejo bėgti už miesto sienų, kur gynybos pajėgos atremdavo išpuolius. Sienos tarnavo šiam tikslui tūkstantmečius, kol buvo išrasta sunkioji artilerija, suteikusi sienų nenaudingumą. Su modernia oro karo technika, miestai tapo pagrindiniais sunaikinimo tikslais, o ne saugiu prieglobsčiu.

Miestai tarnavo kaip vyriausybės centrai. Ypač, iš didžiųjų nacionalinių valstybių Europoje tarp 1400 ir 1800 atsiradimą lėmė naujų sostinių kūrimas arba esamų miestų suplėtojimas vyriausybinėms funkcijomis atlikti.

Miestai, jų koncentracija, tautų įvairovė ir ekonomikos augimas, suteikė sąlygas ir paruošė dirvą žmogaus kultūros evoliucijai: meno, mokslinių tyrimų ir techninių naujovių srityse. Jie tarnauja kaip ryšių centrai, kur naujos idėjos ir informacija išplita į supančias teritorijas ir svetimus kraštus.

Miestai yra fiziniai daiktai įterpiamas į jau turą gamtę aplinką ir gamtos suvaržymų turi būti laikomasi, gyvenvietės išlikimui ir klestėjimui užrikrinti. Miestai turi atitikti kraštovaizdį, kuriame jie yra įsikūrę, tačiau technologijos palaipsniui sukūrį galimybes pertvarkyti gamtinius elementus pagal žmogaus poreikius.

Klimatas įtakoja miesto formą. Pavyzdžiui, gatvės buvo suderintos pasinaudoti brizų, arkados skirtos apsaugoti pėsčiuosius nuo saulės ir lietaus. Individualių pastatų architektūra dažnai atspindi adaptacijas temperatūros, kritulių, sniego, vėjo ir kitų klimato savybes.

  • Architektūra Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2738 žodžiai)
  • Architektūros referatai
  • Microsoft Word 632 KB
  • Pirmieji urbanistinio planavimo pavyzdžiai (rytų civilizacijose ir Antikos miestai)
    10 - 2 balsai (-ų)
Pirmieji urbanistinio planavimo pavyzdžiai (rytų civilizacijose ir Antikos miestai). (2015 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/pirmieji-urbanistinio-planavimo-pavyzdziai-rytu-civilizacijose-ir-antikos-miestai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:46