Pirmųjų Lietuvos didžiosios kunigaikštytės monetų ypatybės


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Ldk monetų raidos apžvalga. Ldk monetų ypatumai. Išvados. Literatūra.


Tikslas – nustatyti pirmųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės monetų ypatybes.

Dažniausi lietuviškų monetų heraldiniai simboliai yra ietigalis su kryžiumi, dvigubas kryžius skyde, Gediminaičių stulpai, Vytis (raito valdovo atvaizdas), Liūtas, Erelis (Lenkijos karaliaus simbolis). Pagrindiniai simboliai pavaizduoti monetos averse, antraeiliai – reverse. Heraldinis simbolis ar herbas, pavaizduotas anoniminėse monetose, yra ypatingos svarbos, iš jo galima sužinoti monetą kaldinusį valdovą arba jo vasalą.

Svarbiausias LDK simbolis monetose yra lengvais šarvais prisidengęs raitelis su skydu, kuriame matyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ženklas: Jogailos ir Jogailaičio – dvigubas kryžius, Vytauto – Gediminaičio stulpai. Iš pradžių raitelis su žirgu dar nebuvo valstybės herbas Vytis, bet vis dėl to aukščiausiojo valdovo atvaizdas reprezentavo valstybę. Pirmosios LDK monetos buvo mažo skersmens (apie 13–14 mm), todėl raitelis jose buvo vaizduojamas be skydo, bet skyde turėjęs būti dinastinis ženklas – dvigubas kryžius ar Gediminaičio stulpai– matyti monetos reverse.

Pirmojo LDK monetų gaminimo poreikį V. Terleckas susiejo su XIV a. ikikrikštinio laikotarpio reiškiniu – visuotinio valstybinio sidabrinės mokesčio pavedimu. Sidabrinės mokestis, skirtas krašto gynybinėms reikmėms tenkinti, buvo renkamas nuo kiekvieno dūmo ar žagrės. XIV a. sidabrinė galėjo būti 6–12 grašių, todėl jai rinkti netiko sidabro kapos (vid. masė apie 104 g), buvo reikalingi smulkūs pinigai.

Dėl tikslios pirmųjų LDK monetų pasirodymo datos iki šiol nėra vieningos nuomonės: vieni numizmatai kaldinimo pradžią priskiria Algirdui, kiti Jogailai. LDK monetų kalybos pradžiai įtakos turėjo stabili politinė padėtis ir su ją susijęs spartus prekybos plėtojimas.

Seniausios LDK valstybinės monetos, kaldintos didžiojo kunigaikščio vardu, laikytos PEČAT tipo monetos. Jos nukaltos valdant Algirdui (iki 1377 m.). Heraldinis simbolis ietigalis su kryžiumi naudotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, Jogailos ir Vytauto kaldintose lietuviškose monetose. Gediminaičių stulpų simbolis tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šis simbolis sutinkamas ant Vytauto, Kazimiero, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų.

Sajauskas S., Monetų lobiai, Lietuvos lobiai, Vilnius, 2007

Sajauskas S., Pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų ypatybės//Pinigų studijos 2004. Nr. 2 Ekonomikos istorija.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2816 žodžių)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Pirmųjų Lietuvos didžiosios kunigaikštytės monetų ypatybės
    10 - 9 balsai (-ų)
Pirmųjų Lietuvos didžiosios kunigaikštytės monetų ypatybės. (2016 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/pirmuju-lietuvos-didziosios-kunigaikstytes-monetu-ypatybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:04