Pirmykštė bendruomenė


Pirmykste seima. Pirmykstes moterys. Pirmykstes bendruomenes menas. Dievas dave duonos duos ir dantis epocha.

Lietuvių referatas. Žmogaus atėjimas į pasaulį nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikų buvo nepaprastas įvykis. Ilgus šimtmečius jį supo įvairi magija, burtai, turintys apsaugoti naujagimį nuo visa, kas bloga, ir užtikrinti laimingą bei gerą gyvenimą. Jau nėštumo metu moteris dėl to laikydavosi įvairių draudimų, imdavosi burtų.


Gamta taip yra sutvarkiusi, kad kiekvienas žmogus trokšta palikti savo įpėdinį, kuris tęstų jo giminę, rūpintųsi tais pačiais darbais. Nevaisingumas šeimoje buvo laikomas didele nelaime. Į bevaikę moterį žmonės žiūrėdavo labai nepalankiai. Skaudžiausi jai metami žodžiai buvo tu bevaikė . Nuo senų senovės tokioje šeimoje visa kaltė buvo verčiama moteriai. Niekada žmonės negalvojo, kad dėl nevaisingumo gali būti kaltas vyras, todėl gydydavosi tik moterys: gerdavo įvairius žolių nuovirus, burdavo, kalbėdavo maldas ir aukodavo aukas. Šeimos, kurios turėjo daug vaik, taip pat būdavo nepatenkintos. Neturtingoms šeimoms tai buvo bėda, nes jos sunkiai pajėgė išmaitinti didelį vaikų būrį. Pasitaikydavo šeimų, turinčių 18-20 ir daugiau vaikų. Moterys, kurios nenorėjo turėti daugiau vaikų, pastojusios stengdavosi sunkiai dirbti, kad nutrauktų nėštumą, gerdavo įvairių žolių nuovirus. Bet stipriam ir vargo užgrūdintam organizmui retai kada tai padėdavo. Nutraukti nėštumą moterys stengdavosi retai, nes žmonės buvo įsitikinę, kad taip daryti yra nuodėmė: vaikai yra dievo dovana ir juos reikia nesiskundžiant visus priimti. Priežodis sako: dievas davė dantis, duos ir duonos .

Kadangi nuo patriarchalinių laikų vyrai buvo laikomi vertingesni už moteris, kiekviena šeima troško turėti daugiau berniukų negu mergaičių. Ypač norėdavo, kad pirmasis būtų sūnus, nes jis turėjo būti tėvo įpėdinis ir paveldėtojas. Jei moteris pirmąją pagimdydavo mergaitę, neretai kentėdavo skaudžius vyro ir jo giminių priekaištus. Dažnai nuo to priklausydavo tolesnis vyro ir žmonos sugyvenimas. Vyras imdavosi visokių burtų, kad tik gimtų sūnus - dažniausiai eidavo gukti su batais ir kepure. Nėštumo metu bandydavo spėti, kas gims. Būdavo sakoma: jei nėščios veidas dėmėtas, gimsianti duktė, o jei skaistus - sūnus.

Nėščia moteris buvo labai gerbiama. Vengdavo su ja bartis, pyktis, ginčytis, nes visa tai esą neigiamai atsiliepsią būsimajam kūdikiui. Nėštumo metu moteris laikydavosi visokių draudimų, tariamai turėjusių laiduoti gražią būsimo vaiko išvaizdą, gerą būdą ir laimingą gyvenimą. Negalima per nėščios galvą mesti, nes vaikas gimsiąs su apsisukusia aplink kaklą virkštele. Nėščiai pamačius gaisrą, buvo draudžiama ranka prisiliesti prie savo kūno, nes toje vietoje ant vaiko kūno būsianti raudona dėmė. Nėščia moteris neturėjo būti godi, nes naujagimis būsiąs daug trokštantis. Jai buvo dtraudžiama tyčiotis iš nesveikų, invalidų, tikint, kad nuo to galįs gimti nesveikas vaikas.

Pirmykštė bendruomenė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/pirmykste-bendruomene.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:05