Pitagoriečių mokykla


Filosofijos referatas. Įvadas. Pitagoriečių mokykla. Ontologijos skirsniai. Aktas ir Potencija. Substancija ir Akcidencijos. Materija ir Forma. Išvados. Literatūra.


Pradedant kalbėti apie filosofiją ir jos būvimą žmogaus gyvenime, bei klausimus, kuriuos filosofija iškelia ir padeda suvokti, pirmiausia reikia sužinoti ką reiškia pats žodis – filosofija.

Filosofija, mums nusako, kad kalbama apie pažinimo, žinojimo, išmintingumo paieškas, kad tai mokslas apie bendriausius, visapusiškiausius principus ir dėsningumus. Visa tai atsiranda iš noro kuo daugiau sužinoti ir žinojimo eiga bei sąmoningas gėrio troškimas. Visų šių paieškų rezultatas ar pabaiga yra „mokslas“. Nėra tokio žmogaus, kuris neturėtų filosofijos. Žmogus, net pats to nežinodamas, turi savo asmeninę filosofiją. Dažniausiai, kai būna itin sunku ir nebematai gyvenimo prasmės pradedi svarstyti, gilintis, mastyti ieškodamas atsakymų į sau užduotus klausimus, tai ir yra nesąmoningas filosofijos būvimas žmoguje, ir atsakymų ieškojimas filosofijoje. Nuo pat antikos laikų, ir net neabejoju, kad visais laikais, kai gyveno žmogus, iškildavo tokie būties klausimai kaip:

Pasak daugelio šaltinių, pačioje pradžioje filosofija buvo siejama su mitais, poezija ir mokslu, tačiau jau pirmieji filosofai pradeda ieškoti loginio ir pagrįsto paaiškinimo, suvokiamo žmogaus protu. Jiems mitinis suvokimas nebetinka, nes mitu būtina tikėti, nors nežinia ar tai tiesa, jie viska paaiškina iracionaliai, o tai jau nebetenkina pirmųjų filosofų. Filosofams prireikia tikslesnių atsakymų ir paaiškinimų apie būtį, pasaulio suvokimą ir atsiradimą.

Jau pirmosios mokyklos siūlė atsakymus į būties klausimus, viena iš jų buvo pitagoriečių mokykla, kuri pasaulį įsivaizdavo kaip skaičių visumą.

Pitagoras – gimęs 570 – 497 m. pr. Kr. Samo saloje. Vėliau persikėlė gyventi į Italiją ir Krotono mieste įkūrė pitagorininkų mokyklą. Pitagoriečių mokyklų steigėjas buvo gerai susipažinęs su egiptiečių geometrija ir matematika, domėjosi medicina. Ši mokykla pritraukė apie 500 vyrų ir moterų. Mokykla buvo valdoma pagal griežtas taisykles. Kad žmogus būtų priimtas į Pitagoro mokyklą jis penkerius metus turėjo eiti į paskaitas ir tik klausytis ką kalba Pitagoras. Salė būdavo perskirta uždanga ir visos žinios pasiekdavo klausytojus tik per garsą. Tokiu būdu Pitagoras patikrindavo kokie kantrūs ir galintys tylėti yra jo būsimi mokiniai. Taip tarsi įsitikindavo mokinių patikimumu ir galėjo būti ramus, kad paslaptys neiškeliaus už mokyklos sienų. Kai salę dengianti uždanga buvo atidengiama, ji reiškė, kad bandymą mokiniai išlaikė. Jei šiais laikais kam tektų tylėti penkerius metus vargu ar tokios mokyklos turėtų bent kelis mokinius, nes dabar žmogus yra tiek užkrautas įvairiais rūpesčiais, kad paprasčiausiai nebesugeba ar neranda laiko pabūti tyloje. Kad bent kiek pabūti tyloje, reikėtų atsiriboti nuo viso mus supančio pasaulio. Dabar nė dienos žmogus tyloje neišbūna, tai muzika, tai televizorius, tai telefonas ir t.t. viskas kelia triukšmą ir skleidžia garsus, tai apie žodžio nepasakymą per visą dieną nėra nė ko kalbėti. Mano nuomone, tyla – tai buvimas tik su pačiu savimi ir savo vidumi, visiškoje tyloje (neskaitant gamtos garsų) žmogaus mintys savaime pasiekia aukštesnį lygmenį ir iškelia naujus klausimus ir ieško naujo suvokimo, taip tobulindamas save, savo vidinį pasaulį ir protą.

  • Filosofija Referatai
  • 2015 m.
  • 11 puslapių (2780 žodžių)
  • Mokykla
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Pitagoriečių mokykla
    10 - 6 balsai (-ų)
Pitagoriečių mokykla. (2015 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/pitagorieciu-mokykla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:04