Planavimo kursinis


Ekonomikos planavimas kursinis. Planavimo kursiniai. Laiko planavimas kursinis darbas. Planavimo kursinis darbas. Ekonominio planavimo kursinis darbas. Laiko planavimas referatas. Ekspedijavimo planavimas kursiniai. Teritoriju planavimo kursinis. Miestu planavimo kursinis darbas. Šeimos planavimas referatas.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Planavimo tikslai ir esmė. Planavimo proceso turinys. Planavimo metodai. Planavimo informacinė bazė. Planų sistema. Strateginis planavimas, jo funkcijos, esmė ir nauda. Strateginio planavimo procesas. Strateginio plano realizavimas ir įgyvendinimas. Planavimo ir kontrolės reikšmė valdyme. Finansų valdymo esmė. Personalo planavimas, valdymas ir tobulinimas. Žmonių žinių ir kompetencijos identifikavimas, vystymas ir skatinimas. Žmonių įtraukimas į įmonės veiklos tobulinimą ir įgaliojimų jiems suteikimas. Žmonių ir organizacijos bendravimas. Žmonių apdovanojimas, jų pripažinimas ir rūpinimasis. Sprendimų priėmimas. Laiko planavimas. Išvados.


Dar galime teigti, jog planavimas, tai racionalumo principu pagrįstas būsimosios veiklos sumanymas. Planuoti reikia ir asmeniniame gyvenime, ir socialinėje, ir technikos kūrimo srityje. Ekonominės veiklos planavimas vaidina ypatingą vaidmenį. Racionaliai pasirengus veiklai, kartais ir su nepakankamais ištekliais pasiekiama neprastų rezultatų, žmonių pasitenkinimo.

Strateginių alternatyvų rengimo procesas jungia kūrimo, sudarymo ir analizės etapus.

Visa savo darbe aptarsiu plačiau ir kiek galima stengsiuos įrodyti, jog be planavimo ir visko kas su juo susiję, nei vadovai, nei jų pavaldiniai apsieiti negalėtų.

Dažnai planavimo idėja suprimityvinama – suprantama kaip ateities buhalterija, kur pagal praeitį prognozuojama ateitis. Tai tinka tik labai trumpam laikotarpiui ir ribotiems objektams. Ateitis dažniausiai yra neaiški, ir planuojant į tai reikia atsižvelgti. Čia susiduriama su prieštaravimu: planas yra stabilus veiklos numatymas, tuo tarpu situacija per elgesio laikotarpį keičiasi. Todėl planai turi būti nuolat koreguojami, keičiami.

Su planais glaudžiai susijusios prognozės. Prognozė – tai numatomos būklės vystymasis. Plane numatoma, kaip tai bus pasiekiama. Taigi planavimas yra daugiau negu praeities tąsa – tai sunkumų nugalėjimo priemonė. Planavime sudaiktinami tikslai, numatomos jų pasiekimo priemonės, vykdytojai, terminai, resursai. Tikslai ir jų pasiekimo priemonės sudaro vieningą sistemą. Ateities neapibrėžtumas dar labiau paryškina planavimo reikalingumą, planuojant parengiamas siekiamo tikslo variantas.

Planuojant privalu laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

Planai turi būti realūs – tik tada kai vykdytojai motyvuojami juos vykdyti. Tik realūs planai gali realizuoti atskirų planavimo dalyvių interesus. Norint užtikrinti šį reikalavimą reikia:

įdiegti slenkantį – nenutrūkstamą planavimą, kur, sakysim, dvejų metų plane, pasibaigus pirmiesiems metams, planas pastumiamas metais į priekį.

Svarstyti planinius kontrolinius rodiklius įvairiais lygiais: vadovybė pasiūlo kontrolinius skaičius – bendradarbiai pateikia savo pasiūlymus – rodikliai koreguojami ir tik po to pateikiamas planas vykdytojams.

Analizės fazę. Planavimas pradedamas visų planavimo objektą sąlygojančių vidinių ir išorinių veiksnių tyrimu. Šiame etape labai problemiškas informacijos klausimas. Planas orientuotas į ateitį, todėl esamos būklės bazė turi būti atitinkamai koreguojama, prognozuojama jos raida. Čia svarbi suformuluota raidos hipotezė, o jos svarbiausias bruožas – loginis pagrįstumas.

Strategijos fazė. Nustačius tikslus, numatomas jų siekimo kelias – strategija: numatomos veiklos alternatyvos, atrenkama efektyviausioji.

Pateikti etapai faktiškai sutampa su sprendimo priėmimo proceso turiniu, nes iš esmės planavimas ir yra sprendimas, kaip turi vystytis planuojamasis procesas.

Visus planavimo metodus galima suskirstyti į dvi grupes:

Prie naujų planavimo metodų priskiriami matematikos ir ekspertų metodai.

Tai patys paprasčiausi – trendo apskaičiavimo ir gana sudėtingi dinaminio programavimo, modeliavimo metodai. Labai plačiai, ypač ilgalaikiam planavimui, naudojami ekspertų metodai. Jie labai tinka, dirbant su ESM, nes tik tada galima sumažinti didelį jų darbo imlumą.

Gamybos proceso organizavimo normos (remonto, nebaigtos gamybos normos ir kt.).

Kapitalinių idėjimų, vartojimo, aptarnavimo ir kitos normos. Racionalios normos – tai didelė paspirtis planuotojui.

Įmonės normatyvinė planavimo bazė įteisinama žurnaluose, kortelėse ir panašiai. Dėl didumo ja naudotis labai nepatogu. Todėl planavimo informacijos bazei saugoti ir paieškai naudojama ADA (automatizuoto duomenų apdorojimo) sistema.

Periodiniai planai apima procesus, kurie yra griežtai reglamentuoti laike, kartojasi. Vadovaujantis bendrais tikslais ir bendra strategija, prireikus pagal padalinius sudaromi atskirų krypčių daliniai planai:

Gali būti sudaromi ir kiti daliniai planai (pavyzdžiui, valdymo tobulinimo, socialinio vystymo ir kt.). Planų struktūrą pasirenka pati organizacija, priklausomai nuo jos dydžio, keliamų tikslų. Lietuvos įmonėse anksčiau buvo naudota gana griežtai reglamentuota, vadinamoji techpramfinplano sistema. Dabar ji adaptuojama rinkos sąlygoms, atsisakant vienų ir išplečiant kitus dalinius planus.

Planavimo kursinis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/planavimo-kursinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:47