Plastiniai tepalai referatas


Technologijų referatas. Plastiniai tepalai. Darbinės sąlygos ir reikalavimai plastiniams tepalams. Plastinių tepalų sudėtis. Muiliniu tepalų. Kalcio tepalai. Ličio tepalai. Stiprumo riba. Mechaninis stabilumas. Fizikinės ir cheminės savybės. Penetracija. Garingumas. Atsparumas vandeniui. Iš koloidinio stabilumo. Terminis stabilumas. Cheminis stabilumas. Tepimo savybės. Antikorozinės ir apsauginės savybės. Tepalų klasifikacija ir asortimentas. Tepalų klasifikacija ir markavimas. Tepalų asortimentas. Tirštikių įtaka plastinių tepalų savybėms. Plastinių tepalų naudojimo ypatumai. Įvairūs plastiniai tepalai.


turėti geras tepimo savybes – sumažinti paviršių tintį ir dilimą;

turėti aukštą skystėjimo (15-200 C aukštesnę negu detalės įšilimo) temperatūrą kad darbo metu neištektų iš sujungimo arba nebūtų nusviedžiami nuo besisukančio paviršiaus;

neveikti guminių sanadarintuvų ir neprarasti pradinių savybių dirbdami arba laikomi;

Stiprumo riba įvertinamas tepalų gebėjimas išlaikyti atviruose sujungimuose, ant besisukančių velenų ir vertikalių paviršių. Tai minimalus lyginimasis įtempimas kuriam, esant, lūžta struktūrinis karkasas ir tepalo sluoksniai pasislenka. Didėjant temperatūrai, stiprumo riba mažėja. Jei stiprumo jėga per maža, tepalas blogai laikosi guoliuosia, jei per didelė, - sunkiai patenka į trinties vietą, nors guolyje jo pakanka. Darbo metu stiprumo riba turi būti ne mažesnė kaip 100-200 ir ne didesnė kaip 300-500 Pa. Paprastai tepalų stiprumo riba 200C temperatūroje būna nuo 300 iki 1500 Pa. Jos reikšmė nustatoma tam tikru prietaisu – plastometru K-2.

Tiksotropinės savybės. Tiksotropija yra vadinama dispersinės sistemos geba atstatyti mechaniškai suardytus struktūrinius ryšius.

Mechaninis stabilumas – rodiklis įvertinti tepalo mechaninių savybių pasikeitimą dirbant. Darbo metu maigomas tepalas dažniausiai suskystėja, baigus darbą, stovint – sukietėja. Geriausiai, kad tepalas kuo mažiau keistų savo savybes, nes per daug suskystejęs gali ištekėti iš guolių, sukietėjas nepatekti į trinties vietą. Mechaninis stabilumas – tepalo savybė atsistatyti mechaniškai nutrauktus struktūrinius ryšius. Įvairių tepalų stiprumo ribos sumažeja maišant 1 (mašinai dirbant) ir padidėjimo 2 (mašinai stovint po darbo) mastas ir greits yra skirtingi priklauso nuo tirštiklio rūšies, alyvos cheminės sudėties, paviršiuje aktyvių medžiagų ir kt.

Fizikinės ir cheminės savybės. Lašėjimo temperatūra – rodiklis tepalo darbinei temperatūrai nustatyti. Tai tokia temperatūra, iki kurios įkaitinus tepalą specialioje kapsuleje, nukrinta jo pirmasis lašas. Plastiniai tepalai aukštoje temperatūroje suskystėja, todėl gali išlėkti iš guolių, nuslinkti nuo paviršių arba gali išsitaškyti veikiami išcentrinių jėgų. Išslydę kalcio tepalai visiškai praranda tepimo savybes. Kiekvienam tepalui būdinga skirtinga lydimosi temperatūra, daugiausia priklausanti nuo tirštiklio. Norint parinkti trinties mazgui tepalą pagala dabartinę temperatūrą reikia žinoti tepalo lašėjimo temperatūra: tepalas tinka tepti, jei lašėjimo temperatūra yra iki 1000C ir kartu 15-200C aukštensnė negu trinties mazgo darbinė temperatūra; iki 1500C ir kartu 30-400C aukštesnė; iki 2000C ir kartu 60-800c aukštesnė.

Penetracija – rodiklis pastinių tepalų konsistencija (tirštumui) apibūdinti. Mechanizmams tepti reikia įvairaus tirštumo tepalų. Tai priklauso nuo trinties mazgų konstrukcijos aplinkos ir darbinių sąlygų, galimybė tiekti tepalą į tepimo vietas ir kt. Tepalo tirštumas priklauso nuo jo sudėties – dispersinės fazės klampos tirštiklio bei priemaišų rūšies ir kiekio.

Penetracija nustatoma penetrometru. Išmatuojamas standaritinio kūgio, krintančio iš tam tikro aukščio, įsmigimo į tepalą gylis (mm). Šią reikšmę padauginus iš dešimties, gaunamas penetracijos skaičius, kuris ir apibūdina tepalo konsistenciją. Kuo tepalas tirštesnis, tuo penetracijos skaičius mažesnis, ir atvirkščiai. Fizikinės prasmės penetracijos skaičiaus neturi. Tačiau juo naudojamasi, nes labai paprasta atskiri tos pačios grupės vieną tepalą nuo kito, parinkti kokio nors tepalo pakaitalą, įvertinti savybių pasikeitimą ir kitais atvejais.

Garingumas – tepalų fizikinės stabilumo rodiklis. Tepalų garingumą liemia jo depresinės aplinkos cheminė ir frakcinė sudėtis. Šis rodiklis labai svarbus žematempatūriniams tepalams, kurių alyva būna labai skysta. Per didelis garingumas sutrumpina teplų darbo laiką, nes, išgaravus alyvai, tepalas sukietėja, padidėja jo klampa, sumažėja jo lipumas, pablogėja žematemperatūrinės, apsauginės ir tepimo savybės. Dėl šios priežasties kai kurių zematemperatūrių tepalų, pavyzdžiui, CIATIM-201, maksimali darbinė temperatūra būna ribojama (900), nors pagal tirštiklį ji galėtų būti aukštesnė (1300C).

Plastiniai tepalai referatas. (2014 m. Gruodžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/plastiniai-tepalai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:41