Platonas "Valstybė" 2

Darbo raktažodžiai
Olos alegorija analize. Platonas valstybe 2 knyga. Platonas „valstybė“ 8 knyga. Platono valstybe septintoji knyga. Platonas valstybe recenzija. Olos alegorijos samprata. Sviesos filosofijoje. Platonas valstybe olos alegorija.

Aprašymas
Apžvalga. Septintojoje knygoje platonas toliau tęsia gėrio sampratą. Dar viena sokrato figūra, uolos alegorija, sulaukia filosofinio piligrimo. Tai pats detalizuočiausias platono aprašytas paveikslas ir, neabejotinai, pats svarbiausias. Analizė. Valstybių svarbiausia alegorija, skirta sutraukti visas platono formų teorijas, yra uolos alegorija – ši alegorija yra geriausias įrodymas, ne tik to, kad platonas buvo genialus filosofas, bet taip pat pat, kad jis buvo vaizduotės meno genijus. Alegorijos mintis negali būti geriau ir glausčiau interpretuota, nei tai padarė platonas šia mintim: „regimasis pasaulis yra panašus į gyvenimą kalėjime, o liepsnos šviesa – į saulės galią; iškopimą ir viršuje esančių daiktų stebėjimą palyginęs su sielos pasikėlimu į protu suvokiamą sritį”. Čia saulė simbolizuoja gėrį, t. Y. Gėrio supratimas ir galia atveria kelią i intelektualųjį pasaulį.

Ištrauka
Geriausias sokrato mokinys platonas (428/427-348/347 m. Pr. M. E. ) iš didelės pagarbos savo mokytojui beveik visus savo kūrinius parašė dialogo forma, kuriuose filosofo poziciją užima sokratas. Ne išimtis ir valstybė.

Mes turim įsivaizduoti tamsią uolą, kurioje įkalinti žmonės negali net galvos pasukti. Jie visa laiką stebi sienas. Dėl mažos sklindančios švieselės, jie mato pagrobėlių šešėlius. Kadangi jie visą gyvenimą praleido uoloje, kaliniai mano, kad tie šešėliai yra tikrovė, be to aidą, kurį jie girdi, taip pat laiko tikru garsu (balsais). Tada, vieną dieną, vienas iš kalinių paleidžiamas į laisvę. Uolos tikrovė yra išblaškoma ir jis išvedamas į saulės šviesą, kuri akina nepripratusias akis. Trečia alegorijos dalis pasakoja, kaip pripratęs prie šviesos ir tikrovės, kalinys grąžinamas į kalėjimą. Ten jis vėl apanka, yra išjuokamas, savo relybėje gyvenančių kalinių.
Sekančioje, dekonstruktuotoje alegorijoje, sokratas informuoja savo nesuvokiančiam klausytojui, kad valstybės vadovas turi būti panašus į apsišvietųsį žmogų, kuris yra grąžinamas į kalėjimą, bet šį kartą savo noru, neprievarta, dėl iš to sekančios gerovės. Kai glaukonas pradeda prieštaraut, sokratas jį nuramina, aiškindamas, jog ši kelionė yra tik visų luomų pažinimas, kuris būtinas norint gerai ir visapusiškai vadovauti valstybei.
Po to seka išminties paieška, kuri iškels žmones iš tamsos į šviesą. Būtent mokslai turėtų užpildyti vadovų išmintį.

Kategorija Filosofija Filosofijos analizės

Tipas Analizės

Įkeltas 2010 m.

Reitingas