Plaučių arterijos trombembolija


Medicinos kursinis darbas. Įvadas. Etiologija ir patogenezė. Pasekmės. Pirmoji pagalba. Gydymas. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Etiologija ir patogenezė. Dažniausiai susidaro giliųjų kojų ir dubens venų trombai. Tik apie 10 proc. atvejų trombų šaltinis yra viršutinės tuščiosios venos baseinas. Dar rečiau trombinų embolų būna iš širdies ertmių, kai yra širdies dekompensacija, dilatacinė kardiomiopatija, atvira ovalioji anga. Skiriamos trys svarbiausios trombų formavimosi patogenezės grandys - veninė stazė, venos endotelio pažeidimas ir padidėjęs kraujo krešumas.

1) masyvi-trombas plautiniame kamiene ar jo pagrindinėse šakose (sutrinka >60 % visos pl. Kraujotakos). ištinka cor pulmonale acutum sindromas, išsivysto obstrukcinis šokas.

2) vidutinė (submasyvi) – trombas skiltinėse ir segmentinėse šakose (sutrinka >50% kraujotakos). Atsiranda plaučių infarktas, dešinės širdies perkrovimo požymiai.

Ligos prognozė priklauso nuo embolo dydžio. Esant lėtinei recidyvuojančiai plaučių arterijos tromboembolijai priklauso nuo plautinės hipertenzinjos laipsnio. Penkerius metus išgyvena apie 90proc. pacientų

Reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, o tuo tarpu stengtis nuraminti ligonį, duoti aspirino tabletę, nitroglicerino (0,5 mg tabletė dedama po liežuviu kas 5 minutes, aspirino (160–325 mg).

Atsižvelgiant į embolo dydį ir lokalizaciją, plaučių perfuzijos ir hemodinamikos sutrikimo laipsnį, plaučių embolija gydoma konservatyviai ir chirurgiškai.

Konservatyvų gydymą sudaro tausojamas režimas, specifinės (antikoaguliantai ir tromboliziniai vaistai) ir nespecifinės, gerinančios širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo organų sistemų veiklą, priemonės.

Plaučių arterijos trombembolija. (2014 m. Vasario 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/plauciu-arterijos-trombembolija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:50