Plaukiojimo ataskaita


Laivybos praktikos ataskaita.

Įvadas. Laivo įranga. Laivo tipas, jo paskirtis, plaukiojimo rajonas, pagrindiniai laivo išmatavimai ilgis, plotis, aukštis, gramzda, bendras laivo eskizas, talpa. Laivo jėgainės aprašymas (įranga, automatizavimo lygis). Deidvudo įrenginio ir sraigto aprašymas ir jo brėžinys. Pagrindiniai ir pagalbiniai VDV. Pagrindiniai VDV techniniai duomenys tipas, galingumas, apsisukimų skaičius, cilindro skersmuo ir stūmoklio eiga, cilindrų skaičius, pripūtimo ir prapūtimo būdai. Pagrindinio variklio paleidimo schema, reversavimas. VDV veikimo kontrolės, avarinės signalizacijos ir apsaugos priemonės. Pagrindinių ir pagalbinių variklių priežiūros ypatumai veikimo metu. Degalų , tepalų, naudojamų laive, specifikacija (markės, paskirtis), jų priėmimas ir saugojimas. Pagalbiniai mechanizmai, įrenginai ir jų sistemos. Jėgainės pagalbinio katilo konstrukcija, jo eskizas. Sistemos ir mechanizmai, aptarnaujantys katilą, veikimo automatizavimas, kontrolės, avarinės signalizacijos ir apsaugos priemonės. Garo katilo atveju maitinamo vandens kontrolės aprašymas. Sauga darbe. Jėgainės aušinančio vandens sistemos aprašymas ir schema. Degalų paruošimo naudojami laive būdai ir įranga, jų schema. Jėgainės tepimo sistemos, alyvų kokybės palaikymo būdai ir įranga, jų schemos. Gaisro gesinimo būdai ir įranga, jų schemos. Vandens gėlinimo įrenginio schema ir veikimo būdas. Konvencinė įranga ir sistemos jūros ir atmosferos taršos iš laivo prevencijai, jų schemos. Elektros įranga. Laivo elektros stotis, jos pagrindiniai duomenys, galingumas, generatorių tipai, paskirstymo skydai, srovės rūšys. Generatorių ir elektros variklių priežiūros ypatumai. Saugūs darbo metodai atliekant elektros įrenginių priežiūrą. Laivo energetinių įrenginių techninis aptarnavimas. Laivo įrangos techninio aptarnavimo būdo, naudojamo laive, aprašymas (planai, tvarkaraščiai). Praktikos metu atliktų techninio aptarnavimo darbų dalyvaujant praktikantui aprašymas. Pastebėti praktikos metu gedimai ir avarijos, jų priežastys, likvidavimo būdai ir metodai. Organizaciniai klausimai. Mechaninės tarnybos organizacija (sudėtis, pavaldumas). Mechaninės tarnybos budėjimo organizavimas eigos metu ir uostuose. Mechaninės tarnybos techninė dokumentacija ir atsiskaitomumas. VDV veikimo įvertinimas, naudojami būdai ir prietaisai, apskaičiavimai, išvados ir reguliavimas. Laivo paruošimas remontui, remonto darbų sąrašo sudarymas. Praktikanto veiksmai ir pareigos pagal pavojaus tvarkaraštį.


Praktiką atlikau “Kaunas Seaways” RO / pax tipo kelte, laikotarpiu nuo 2013.11.09 iki 2013.12.18. Gamybinės praktikos metu norėjau įvykdyti šiuos uždavinius:

Įgyti kuo daugiau gebėjimų ir praktikos su laivo mechanizmų valdymu ir priežiūros ypatumais, susipažinti ir įsisavinti informaciją, su laivo įrenginiais, jų veikimo principu ir schemomis, susipažinti su laivo sistemomis ir veikimo principu, mokėti elgtis įvairiose avarinėse situacijose, mokėti bendrauti su įvairiakalbe įgula, pritaikyti teorines žinias mašinų skyriuje.

Keltas “Kaunas Seaways” pastatytas 1989 metais Vokietijoje ,,Vismont“ gamykloje , o prirašymo uostas Klaipėda. Laivo krikšto mama Kuznecova Jevgenija Aleksandrovna. 1991 metais. Kaunas yra įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip vienas didžiausių” DFDS Seaways” keltų, kuris gali gabenti traukinių vagonus. 1994m.vyko laivo rekonstrukcija, kurio metu buvo padidintas anstatas. Jis plaukioja tarp Estijos Paldiski ir Švedijos Kapelskaro uostų. Tai yra seniausias "DFDS Seaways" keltas, statytas 1989 metais. Keltas plaukioja Baltijos jūros rajone (A1; A2). Turi ledo klasę (1B). Gabena krovinius ir gali pervežti 262 keleivius, įgulą sudaro apie 40 žmonių, tame tarpe ir praktikantai. Eksploatacinis laivo greitis yra 16.5 mazgų, 190.94 m ilgio ir 28m pločio, 4 pagrindinių variklių.

1. Laivo tipas, jo paskirtis, plaukiojimo rajonas, pagrindiniai laivo išmatavimai: ilgis, plotis, aukštis, gramzda, bendras laivo eskizas, talpa.

Pagrindinis krovininis denis. Šiame denyje yra bėgiai, suteikiantys galimybę gabenti traukinių vagonus. Dešiniajame borte yra rumpelinė – avarinis laivo valdymas. Įrengti du liftai: keleivinis ir personalo. Keleivinis liftas kelia nuo 3 iki 7denio (keliamoji galia 400 kg.) , o personalo liftas kelia nuo 3 iki 9 denio (keliamoji galia 630 kg.).

Viršutinis krovininis denis yra atviras todėl yra galimybė šiame denyje gabenti pavojingą krovinį. Viršutiniame denyje taip pat gabenami lengvosios mašinos, dviračiai, motociklai.

Viršutinio denio platforma.Anstate išsidėstę 7 , 8 , 9 , 10, 11 deniai, kuriuose yra 74 kajutės.

10 kajučių, 63 sėdimų vietų, registratūra, „Kapitono“ baras, parduotuvė, savitarnos restoranas, užsakomųjų patiekalų restoranas, ventiliatorinė.

44 kajutės, „Baltijos“ baras, vaikų žaidimų kambarys, vairuotojų restoranas, sauna.

30 kajučių, „Lagūnos“ baras, įgulos denis, kajutkompanija, ADG ir kitos paskirties patalpos.

Tiltelio denis. Jame yra laivo valdymo įrenginiai.

Laivo jėgainė, pagrindinis energetinis vienetas užtikrinanatis laivo manevringumą, gyvybingumą, saugumą, energijos tiekimą vartotojams. Laivo jėgainės automatizavimo lygis yra dalinis, privalomas nuolatinis budėjimas mašinų skyriuje.

Laivo jėgainės įrangą sudaro kompleksas mechanizmų, įtaisų, vamzdynų, armatūros, matavimo prietaisų, apsaugos įtaisų instaliavimas (apsaugai nuo per aukštų apsukų, nuo temperatūrų maksimalių ir minimalių normų kirtimo), tai būtų:

Kuro tiekimo aparatūros sistema, HFO, MDO;

Oro tiekimo paleidimui aparatūros sistema,

Pagalbinio katilo (garo generatoriaus), garo tiekimo aparatūros sistema;

Elektros energijos tiekimo įranga, mechanizmai ir automatika;

Deidvudo įrenginio paskirtis – užtikrinti laivo korpuso nepralaidumą vandeniui, suteikti sraigto velenui vieną ar dvi atramas, išlaikyti sraigto ir sraigto veleno svorį ir sumažinti dinamines apkrovas, kai sraigtas veikia įvairiomis panardinimo sąlygomis.

Juose yra mažesnis trinties koeficientas, taigi ir mažesni galios nuostoliai, palyginti su vandeniu tepamais guoliais ir paprastais riebokšliais. „Kaunas Seaways“ deidvudo įrenginys yra su metaliniais guoliais (tepamais ir aušinamais suslėgtu tepalu) ir SIMPLEX tipo sandarikliais. Pagrindinis deidvudo guolių su metaliniais įdėklais trūkumas yra tepalo nutekėjimo už borto galimybė. Net esant gerai deidvudo guolių būklei, tepalo nutekėjimas pro jį gali siekia (10-15 litrų) per parą. Konstrukcijos elementai, kurie neleidžia alyvai iš deidvudo vamzdžio patekti į jūrą ir mašinų skyrių yra manžetiniai žiedai, kurių tinkamo veikimo sąlyga – slėgio skirtumo tarp tepalo sandariklio kamerose ir jūros vandens palaikymas. Slėgio skirtumas (apie 0.2 bar) prispaudžia manžetus prie sandariklio tarpinės įvorės. Sandariklio elementuose yra vertikalūs kanalai tepalui tiekti. Pagrindinis manžetinių sandarinimų trūkumas – manžetų medžiagos neilgaamžiškumas. Manžeto prigludančio prie veleno paviršiaus, dilimas ir tepalo nutekėjimas pro atsiradusius tarpelius. Manžetiniai sandarikliai jautrūs žvyro ar kitom ambrazyvinėm dalelėms, patenkanęioms į jų besitrinančius paviršius.

Plaukiojimo ataskaita. (2016 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/plaukiojimo-ataskaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:39