Poilsio laiko reguliavimas


Vadybos diplominis darbas. Summary. Įvadas. Poilsio laiko samprata ir raida. Poilsio laiko samprata. Poilsio laiko instituto raida. Poilsio laiko sampratos reglamentavimas Europos Sąjungos teisės aktuose. Atskiros poilsio laiko rūšys ir jų teisinis reguliavimas. Kasdieninis poilsis. Kassavaitinio poilsio teisinis reguliavimas. Kasmetinis poilsis. Poilsio laiko teisinio reguliavimo problematika. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra.


In order to achieve the goal and to meet the challenges the following steps were taken: it was explained concept and types of rest time, clarified procedure for granting rest time and it was found what laws regulates rest time.

Rest time is a time, which is not classified as a working time, which the worker uses a completely free, at its discretion, and is not required to be available to the employer, as well as the employer is not obliged to carry out orders. Structurally, all the rest time can be divided into daily, weekly and annual rest. As regards to the rest time institute problems, it can be said that exist the lack of attention in the scientific analysis of the rest of the time level; lack of awareness and almost do not use some rest species such creative, state or public duties, or free.

Many problems arise from additional and special breaks and grant application. Employers often violate mandatory Labour Code of the Republic of Lithuania norms wrong understanding of granting special leave and payment procedures. The most common difficulties due to pregnancy and maternity leave, child care leave the procedures for parental vacation.

Poilsio laiko reglamentavimas darbo teisėje nėra naujas reiškinys. Jau 1921 metais buvo priimta pirmoji Tarptautinis darbo organizacijos konvencija, reglamentuojanti vieną iš poilsio laiko rūšių – savaitės poilsį. Kita vertus, pasigendama išsamesnės poilsio laiko sampratos analizės Lietuvos teisės mokslininkų darbuose, todėl galima teigti, kad ši darbo tema bent iš dalies pasižymi naujumu bei originalumu.

Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti nustatomos įvairios poilsio rūšys. Dirbantysis turi žinoti jam priklausantį kasdieninio (pertraukos pavalgyti ir pailsėti, papildomų ir specialių pertraukų darbo dienos (pamainos) laiku, paros nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų), savaitės nepertraukiamojo ir kasmetinio (švenčių dienų, atostogų) poilsio laiką bei stengtis jį kuo efektyviau panaudoti.

Šiame darbe nagrinėjama koks, kiek ir kada poilsio laikas priklauso dirbantiems žmonėms, pagal Lietuvos Respublikoje veikiančius, poilsio laiką reglamentuojančius teisinius aktus.

Darbo tikslas – išanalizuoti poilsio laiko reguliavimo teisinius aspektus.

3. Aptarti poilsio laiko reglamentavimo teisinius aspektus bei problemas.

Tyrimo objektas – poilsio laiko reguliavimas.

Tyrimo metodai: siekiant įgyvendinti baigiamoj darbo uždavinius, buvo naudoti šie tyrimo metodai – loginės analizės, lingvistinis, sintezės, teleologinis bei istorinis metodai. Loginis analizės metodas naudotas tiriant atskirus poilsio laiką reglamentuojančių teisės normų elementus, darant apibendrinimus bei išvadas. Lingvistinis tyrimo metodas panaudotas nagrinėjant teisės normų turinį. Sintezės metodas pritaikytas analizuojant nacionalinių bei Europos Sąjungos teisės normų santykį bei sąveiką. Teleologinis metodas naudotas aiškinantis teisės normų turinį bei įstatymo leidėjo ketinimus kuriant atskiras teisės normas. Istorinis tyrimo metodas taikytas lyginant dabartinį tam tikrų poilsio laiko elementų reglamentavimą su jų reglamentavimu iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos darbo kodeksui. Pagrindiniai šiame darbe naudoti šaltiniai yra Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, vadovėliai bei teismų praktika. Daug dėmesio buvo skiriama Europos Sąjungos teisės aktams bei Europos Teisingumo Teismo praktikai, kadangi Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybė narė, yra suderinusi nacionalinius teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, o Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis ir Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Dėl šios priežasties darbe stengiamasi neapsiriboti vien Lietuvos teismų praktika.

Pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai (doktrininiai) poilsio laiko reglamentavimo principai, poilsio laiko samprata, rūšys, poilsio laiko reglamentavimo ypatumai užsienio valstybėse. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos atskiros poilsio laiko rūšys.

Trečiojoje dalyje –– analizuojami poilsio laiko reguliavimo praktiniai aspektai ir problemos.

Raktiniai žodžiai: poilsio laikas, darbuotojas, darbdavys, poilsio laiko rūšys, poilsio laiko reglamentavimas.

Lietuvių kalbos žodyne poilsis apibrėžiamas kaip pasiilsėjimas dirbus, keliavus. Lingvistiškai nagrinėjant poilsio laiko sampratą darytina išvada, kad pagrindinis jo požymis yra šio laikotarpio tikslas – ilsėjimasis nuo darbų ir kitos veiklos, darbingumo atstatymas, jėgų atgavimas, asmeninių poreikių tenkinimas ir pan.

Poilsio laiko reguliavimas. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/poilsio-laiko-reguliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:47