Pokomunizmo (demokratijos) Lietuvoje modelis


Politologijos referatas.

Įvadas. Pasitraukimas nuo komunizmo ir atsikūrusios valstybės reformos. Lietuvos visuomenė kaip demokratijos komponentas. Demokratijos modelio kontūrai Lietuvoje. Išvados. Naudota literatūra.


Po Sovietų Sąjungos griūties buvusi niekam nežinoma posovietinė valstybė, kovojanti už savo tarptautinį pripažinimą, šiandien Lietuva yra demokratinė Europos šalis, visateisė ES ir NATO narė, priklausanti maždaug 60 tarptautinių organizacijų. Lietuva į demokratijos kelią žengė iš sovietinės sistemos, bet priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių, ekonominiai ryšiai kėlė ir politinės priklausomybės grėsmę, todėl, kad išlikti laisva, Lietuva privalėjo jungtis prie kito bloko, kuris suteiktų nepriklausomybės ir saugumo garantijas. Tai ir lėmė Lietuvos politinių jėgų sutarimą siekti narystės NATO ir ES. O prisijungimo sąlyga – įtvirtinti, užtikrinti demokratijos bei jos institucijų funkcionavimą Lietuvoje.

Temos literatūrų apžvalga: Laurėnas V. „Normalios politikos genezės atvejis“, Klaipėda, 2001 – šioje knygoje pateikiama Lietuvos demokratizacijos proceso bruožai ir problemos; Krupavičius A., Lukošaitis A. „Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida“, 2004 – išsamiai parodoma Lietuvos politinės sistemos raida po nepriklausomybės atkūrimo; Norkus Z. “Kokia demokratija, koks kapitalizmas?” – Vilniaus Universiteto leidykla, 2008 – nagrinėjamas Lietuvos išėjimas iš komunizmo ir kokia demokratija susiformavo Lietuvoje; Ramonaitė A. „Posovietinės Lietuvos politinė anatomija“, Vilnius, 2007 – analizuojami Lietuvos žmonių politinio mąstymo, požiūrio į valstybę, politinių nuostatų, susvetimėjimo motyvai ir priežastys. Be šių knygų, remsiuos ir kitais šaltiniais, kurie padės plačiau aptartį pasirinktą temą.

Darbo objektas: Pokomunizmas ir demokratijos funkcionavimas Lietuvoje.

Darbo tikslas: išsiaiškinti ir pateikti, koks demokratijos modelis labiau tinka pokomunistinėje Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

• aprašyti Lietuvos pasitraukimo nuo komunizmo motyvaciją bei prielaidas ir politinės sistemos kaitą pokomunistiniu laikotarpiu;

• kaip neišvengiamą demokratijos prielaidą panagrinėti politinę paramą ir politinį piliečių aktyvumą , jų kritiškumą valdžios atžvilgiu, politinių nuostatų ir politinio elgesio ypatumus;

• išryškinti demokratijos kontūrus Lietuvoje.

Darbo metodai: aprašomasis ir hipotetinis – dedukcinis.

Darbo struktūra: darbas sudarytas iš įvado, trijų dalių, išvadų, naudotos literatūros sąrašo: pirmoje darbo dalyje aprašysiu Lietuvos valstybės atkūrimo ir demokratizacijos procesą; antroje – pateiksiu demokratijos plitimo sąlygas bei pilietiškumo, pilietinės visuomenės, politinio dalyvavimo, politinio pasitikėjimo aptaiškas; trečioje dalyje bandysiu išryškinti, koks demokratijos modelis veikia Lietuvoje.

Pasitraukimas nuo komunizmo ir atsikūrusios valstybės reformos

Pokomunizmas Lietuvoje – laikotarpis, prasidėjęs atkūrus Valstybės nepriklausomybę, kai atrodė, jog Sovietmečiu įgyvendinama ekonomika neatitiko rinkos ekonomikos dėsnių ir ją buvo būtina keisti, kaip ir buvo būtina kurti naujus politinės demokratijos institutus. 1918−1940 metų nepriklausomybės laikų retorika atrodė beviltiškai pasenusi ir neatitinkanti laiko dvasios, nebuvo ir normaliai funkcionuojančių institucijų, valstybė neturėjo nei savo valiutos, nei ginkluotųjų pajėgų, nei pasienio apsaugos, nei diplomatinių tarnybų ir pan. Noras sukurti kitokią politinę tvarką ir kitokį ekonominį režimą, neturint gilių demokratinių tradicijų bei patirties, sąlygojo pavyzdžio ieškoti Vakarų demokratijose: įstatymai, rinkimų procedūros, komercinės bendrovės ir pn. pradėti projektuoti pagal Vakarų modelį. „ Demokratijos likimas Lietuvoje susijęs su vakarietiško gyvenimo būdo priėmimo/ atmetimo realijomis“

Pirmieji nepriklausomybės metai buvo chaotiški: socialinės struktūros neapibrėžtos, institucijos arba neteisėtos, arba nefunkcionalios, vadovybės klaidos bandant suderinti ekonomikos ir demokratizacijos reformas – radikali ūkio pertvarka, politika orientuota į kapitalą, privatizacijos eiga, daug kliautasi savivalda ir savireguliacija – tokios reformos sukėlė žmonių nepasitenkinimą, paskatino socialinę nelygybę. „Tačiau demokratija, kad ir kaip gerai ji funkcionuotų, neturi gero gyvenimo garantijos. Ji tik sudaro palankesnes negu kitokios valdymosi formos sąlygas tokio tikslo siekti. Tačiau ne visiems ir ne visada vienodai pavyksta tomis sąlygomis pasinaudoti.“ „Demokratija Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinėse šalyse, suprantama kaip laisvė, o laisvė suprantama kaip galimybė veikti daug didesniu mastu, negu tai daroma stabiliose Europos ir kitose demokratijose“.

  • Politologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3635 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Pokomunizmo (demokratijos) Lietuvoje modelis
    10 - 6 balsai (-ų)
Pokomunizmo (demokratijos) Lietuvoje modelis. (2016 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/pokomunizmo-demokratijos-lietuvoje-modelis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:19