Poliarizacija referatas


Medžiagų mokslo referatas.

Poliarizacija. Pirmosios grupės dielektrikų poliarizacija yra dviejų rūšių. Antrosios grupės poliarizacija būna penkių rūšių. Elektroizoliaciniai dervos. Termoplastinės medžiagos. Termoreaktingosios medžiagos. Medžiagų elektrinis laidumas. Savitoji (specifinė) elektrinė varža. Savitosios varžos koeficientas TK(. Puslaidininkiai. Puslaidininkių tipai. Krūvininkų koncentracijos. Feritai. Informacijos šaltiniai.


Izoliacinių medžiagų dielektrinė skvarba priklauso nuo dielektrikuose, prie kurių prijungta įtampa, vykstančių poliarizacijos procesų intensyvumo. Dielektrikų poliarizacija priklauso nuo jų sandaros ir struktūros. Todėl pagal poliarizaciją visus dielektrikus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso tie dielektrikai, kurie elektriniame lauke poliarizuojasi momentaliai per 10-13 ( 10-15 s be energijos nuostolių, t.y. neišsiskiriant šilumai. Tai tamprioji poliarizacija. Antrosios grupės poliarizacija elektriniame lauke didėja ir išnyksta pamažu gali vykti iki 10min) su energijos nuostoliais, t.y. išsiskiriant šilumai. Tai relaksacinė (silpnėjančioji) poliarizacija.

2. Joninė poliarizacija. Ši poliarizacija būdinga kietosios joninės struktūros dielektrikams Lauko kryptimi yra perstumiami tampriai sujungtieji jonai. Kylant temperatūrai, tokių medžiagų dielektrinė skvarba didėja dėl tarpjoninio ryšio jėgų mažėjimo, didėjant atstumui tarp jonų. Poliarizacijos trukmė – 10-13 s. Dielektrinė skvarba nuo elektrinio lauko dažnio nepriklauso.

1. Dipolinė relaksacinė poliarizacija. Ji būdinga poliniams skysčiams, dujoms, taip pat kietosioms polinėms medžiagoms (pvz., celiuliozei). Patekus tokiai medžiagai į elektrinį lauką, dalelės, turinčios dipolinį momentą (((q(l), nuo netvarkingo išsidėstymo dėl šiluminio judėjimo pereina prie jų orientacijos lauko kryptimi. Dielektrinė skvarba, kylant temperatūrai, pradžioje didėja dėl tarpmolekulinių jėgų, trukdančių dipoliams pasisukti lauko kryptimi, silpnėjimo. Toliau kylant temperatūrai, o kartu ir molekulių šiluminiai energijai, dipolių orientacija lauko kryptimi sunkėja ir dielektrinė skvarba ima mažėti. Dipolių pasisukimas lauko kryptimi susijęs su energijos sąnaudomis, todėl susidaro energijos nuostoliai (medžiaga šyla). Dipolių orientacija lauko kryptimi trunka gana ilgai. Todėl aukštojo dažnio laukuose tokių medžiagų skvarba labai sumažėja, nes išnyksta relaksacinė poliarizacija. Relaksacinė poliarizacija medžiagoje dar charakterizuojama relaksacijos trukme, t.y. relaksacijos vyksmo laiko pastoviąja. Tai proceso trukmė, per kurią elektriniam laukui nustojus veikti, medžiagos poliarizuotumas sumažėja 2,7 karto. 2. Joninė relaksacinė poliarizacija. Ji būdinga neorganiniams stiklams ir kai kurioms netvirto joninio ryšio medžiagoms. Temperatūra labai padidina skvarbą, nes pasikeičia tarpjoninės jėgos ir atstumas tarp jonų. Laukui išnykus, medžiagos poliarizuotumas mažėja.

Poliarizacija referatas. (2016 m. Kovo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/poliarizacija-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:32