Politikos mokslo samprata. Tyrimo objektas. Metodai

Darbo raktažodžiai
Politikos mokslo kategorijos. Valstybes sampratos ir aiskinimo modeliai. Siuolaikines demokratijos interpretacija. Pagrindines politines ideologijos. Politikos sociologijos objektas. Politikos mokslai metodai. Valstybės samprata. valstybės aiškinimo modeliai. tautinė valstybė. pilietinė visuomenė. Politikos mokslo objektas.

Aprašymas
Politikos mokslo samprata, tyrimo objektas, metodai. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia. Autoritetas. Legitimumas. Galios pasiskirstymas visuomenėje. Valstybės samprata. Valstybės aiškinimo modeliai. Tautinė valstybė. Pilietinė valstybė. Totalitarizmas ir autoritarizmas – samprata, pagrindiniai bruožai ir tipai. Šiuolaikinės ir antikinės demokratijos samprata. Poliarchija. Politinių institucijų sarangos modeliai. Parlamentinė, prezidentinė ir pusiau prezidentinė sistemos. Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinių sistemų klasifikacija. Lietuvos partinė sistema. Interesų grupės. Politines ideologijos. Liberalizmas,konservatizmas,socializmas.

Ištrauka
Yra p. M. Sampratos grupės: 1-(filosofai ir mokslininkai) politiką sieja su valstybės ar vyriausybės veikla – tai menas ir mokslas valdyti valstybę; 2- p. Aiškina kaip valdžios galios ar konflikto aspektu.
Nėra vienodos sąvokos apibrėžimo. Pagrind. P. M. Kategorijos: valdžia, valstybė, politinė sistema, autoritetai. Politika parastai apima visumas: santykiai tarp valdančiųjų ir valdomųjų, valdžios ir paklusnumo, lyderių ir sekėjų, valstybės ir visuomenės – tai žmonių elgesys visuomenėje.
P. M. Tyrimo objektas – valdančiųjų ir valdomųjų santykiai, priemonės ir tikslai, kuriuos naudoja tiems santykiams įtvirtinti.
P. M. – politologija. Struktūra: lyginamoji politika, tarptautiniai santykiai, politinė teorija, ribinės mokslo disciplinos (antropologija, politinė sociologija, polit. E1)kiekybiniai – tai kruopščiai parengti, pg. Mokslinius reikalavimus stebėjimai, standartinės apklausos, anketos – pg. Griežtą modelį. Yra etapai: 1- teorija, 2- išvedamos hipotezės, – stebėjimai ir duomenų rinkimas, – duomenų analizė, – rezultatai ir išvados. Teigiama – galima patikrinti, duomenys yra objektyvūs nes yra aiškūs parametrai. Neigiama – pg. Griežtą metodą duom. Negali atskleisti sudėtingų politinių reiškinių.
2)kokybiniai – siekiant ištirti žmonių patirtį – grupių stebėjimai, interviu. Neigiama – duom. Nelabai patikimi. Kiekybiniai ir kokybin4)lyginamasis metodas – lyginti reiškinių panašumus ir skirtumus, nustatyti savybes ir kt. Čia taikoma pirminių ir antrinių duomenų analizė, kiekybiniai ir kokybiniai metodai.
P. M. Ištakos. P. M. Raida yra vertinama nevienodai. Yra tvirtinama, kad p. M. Yra viena iš seniausių soc. Mokslo sričių, pradėjusi formuotis dar senov. Graikijoje; kiti tvirtina, kad nuo 1948 m. Paryžiaus unesco simpoziumo. Yra p. M. Formavimosi etapai: 1) p. M. Priešistorė; 2) p. M. – kaip atskiros soc. Mokslo srities raida. P. M. Ištakos – daugelio įv. Epochų mqstytojų teiginiai ir apmąstymai, kurie formavo soc. Mokslo reiškinių supratimą. P. M. Formavimuisi daugiausia įtakos turėjo prancūzų filosofas ir matematikas a. Comte (1840), po to kiti: k. Marksas, e. Durkheim, m. Veberis.
P. M. Raidos etapai. Geriausiai nusako išsiskyrusios orientacijos: tradicionalizmas, bihevioralizmas, pobihevioralizmas. P. M. Raidos pradžia siejama su 1870 m. Vokietijoje įkurta m-la.

Kategorija Politologija Politologijos konspektai

Tipas Konspektai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas