Politinė kultūra ir politinė raida: Lietuva


Politologijos referatas. Įvadas. Politinė kultūra. Politinės kultūros samprata. Politinės kultūros raida. Politinės kultūros koncepcija. Politinės kultūros struktūra. Politinio elgesio modeliai. Politinių orientacijų tipai. Politinės kultūros tipologija. Politinės kultūros šaknys Lietuvoje. Lietuvos politinė kultūra postsociolizmo laikotarpiu. Šiuolaikinės Lietuvos politinės kultūros bruožai. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas - atskleisti Lietuvos politinę kultūrą ir jos raidą.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti politinės kultūros sampratą ir jos raidą;

Apžvelgti politinės kultūros šaknis Lietuvoje;

Atskleisti šiuolaikinės Lietuvos politinės kultūros bruožus.

Darbo objektas. Lietuvos politinė kultūra ir raida.

Politinė kultūra yra sudedamoji bendros kultūros dalis. Jei elgesys, papročiai ir tradicijos yra kultūros dalis, tai politinis elgesys irgi yra politinės kultūros dalis. Politinis elgesys neabejotinai yra politinės sąmonės atspindys. Tad politinė kultūra, būdama bendrosios kultūros dalimi, lemia politinį visuomenės gyvenimą, politinę sąmonę ir politinį elgesį, užtikrina politinio proceso atkūrimą, sudarydama lyg tam tikrą vykstančio politinio proceso foną. Politinė kultūra įkūnija ankstesnių kartų patyrimą ir pasireiškia politinio proceso dalyvių (subjektų) veikloje. Ji užtikrina politinio gyvenimo perimamumą ir atkūrimą kitoms kartoms. Politinė kultūra – tai politinio proceso subjektų egzistavimo būdas. Politinio proceso subjektu gali būti atskiras pilietis ar jų grupė, pilietinė bendrija, visa tarptautinė bendruomenė. Politinė kultūra atspindi ir tautos politinę istoriją, ir atskirų politinės visuomenės narių gyvenimo raidą. Tad politinė kultūra remiasi ir viešais įvykiais, ir asmenine patirtimi.(2)

Visuomenės politinis gyvenimas neapsiriboja vien rinkiminėmis kampanijomis ir parlamento bei kitų valdžios institucijų darbu. Tai ir politinių interesų formavimas, struktūrinimas, politinių partijų ir organizacijų veikla. Politinis elgesys suprantamas kaip žmogaus ar grupės elgesys politiniame kontekste, kurį sąlygoja aplinka (egzistuojanti politinė sistema) ir psichologiniai polinkiai (nusiteikimai) bei motyvai.

Tiriant tautos politinę kultūrą svarbu akcentuoti, kad politinės savimonės ir politinių pažiūrų pagrindu formuojasi politinis elgesys. Politinis elgesys tai konkreti politinių orientacijų išraiška, pasireiškianti ne tik rinkimų metu. Tai ir priklausymas politinėms partijoms bei organizacijoms, kontaktai su valstybe ar vietos valdžia, dalyvavimas politinėse sueigose ar mitinguose, finansinė parama ir kita. Politinis elgesys gali būti įvardytas politinio dalyvavimo terminu, kuris apima ne tik aktyvų, bet ir pasyvų buvimą politinėje sistemoje. Ne tik politinis elitas, aktyvūs piliečiai, bet ir apolitiškai nusiteikusi visuomenės dalis yra politinio proceso dalyviai. Pilietinio proceso dalyviu tampama ne tik atliekant pilietinę pareigą per rinkimus, dalyvaujant politinių partijų veikloje, bet ir mokant mokesčius valstybei, užimant tam tikrą darbo vietą, t. y. dalyvaujant politikos įgyvendinime.

Politinė kultūra taip pat svarbi nustatant apribojimus, nors šie nėra tokie aiškūs, kaip ekonominių sąlygų nulemti apribojimai (2).

Kiekvienoje pilietinėje visuomenėje galima rasti tokius politinio elgesio modelius: 1) dalyvavimas, 2) pasyvumas, 3) apolitiškumas ir nusišalinimas. Jų tarpusavio santykis, vieno ar kito modelių persvara leidžia aptarti politinę kultūrą.

Dalyvavimas – dalyviai nuolatos domisi vykstančiu politiniu procesu, įvykiais, asmeniškai dalyvauja politiniame gyvenime. Tačiau tai dar nereiškia, kad visi dalyvių veiksmai yra pagrįsti, logiškai argumentuoti ir pažangūs. Asmenys, kurie daugiau vadovaujasi protu, objektyvia informacija nei jausmais, sudaro vieną dalyvaujančių sparną. Kita dalis, besiriamenti savaip traktuojama informacija, daugiau gandais nei tikrais faktais, jausmais, o ne protu, aktyviai norintys dalyvauti politiniame gyvenime, taip pat yra politinio proceso dalyviai. Kitas modelis – apolitiškumas ir nusišalinimas. Asmenys užimantys tokią poziciją nesidomi politika, nesiekia žinių, neigiamai vertina bet kokį dalyvavimą. Tačiau politinis pasyvumas dar nereiškia bendrojo individo pasyvumo. Tarpinę grandį tarp dalyvavimo ir nusišalinimo sudaro individai pasižymintys pasyvumu. Į asmeninį dalyvavimą politiniame gyvenime jie žiūri neigiamai arba neutraliai, menkai domisi politika, nors gali būti pakankamai informuoti. Dažnai tokį pasyvumą lemia nusivylimas politika, tačiau pasyvi pozicija dar nereiškia visiško atsiribojimo nuo politinių veiksmų. Pareigos jausmas gali įpareigoti juos dalyvauti rinkimuose.

G. Almond ir S. Verba pirmieji pateikė politinės kultūros skirstymą į atskirus tipus. Tipologijos pagrindas – piliečių orientacijų į politinius objektus santykis. G. Almond ir S. Verba palygino penkių tautų politines kultūras ir išskyrė keletą politinės kultūros tipų. Kaip „grynieji“ tipai minimi:

1. Provincinė arba parapijinė kultūra (pasižymi tuo, kad politinės orientacijos dažnai persipina su ekonominėm ar religinėm pažiūrom. Žmonės, gyvenentys tokioje šalyje nieko nesitiki iš politinės sistemos);

Priartėjusi prie Europos XVI a. Lietuva ir jos politinė visuomeninė mintis padarė labai ryškų šuolį – buvo išleisti 1529, 1566 ir 1588 m. Statutai. Visi trys Statutai yra pasaulietiniai dokumentai: niekur nekalbama apie valstybės ir bažnyčios santykius, skelbiama religinė tolerancija, palankus požiūris į kitas tautas. Statutuose akcentuojamos piliečio ir valstybės sąvokos liudija to meto visuomenės politinę kultūrą. Tačiau reikėtų pastebėti, jog iš visuomenės sampratos iškrinta žemieji sluoksniai – baudžiauninkai ir priklausomi valstiečiai, nes jie nepriklausė politinei tautai.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (4164 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Politinė kultūra ir politinė raida: Lietuva
    10 - 10 balsai (-ų)
Politinė kultūra ir politinė raida: Lietuva. (2015 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/politine-kultura-ir-politine-raida-lietuva.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:27