Politinė laisvė


Filosofijos namų darbas. Politinė laisvė. Demokratija ir diktatūra, utopinė socialinė inžinerija ir dalinių sprendimų socialinė inžinerija, ar egzistuoja istorijos dėsniai?


K.Popperis užduoda klausimą, ar galima įminti istorijos paslaptį, ar istorija turi prasmę? Ir atsako, kad istorija prasmės neturi. Pagrindžia šį teiginį tuo, kad „istorijos“ ta prasme, kuria dauguma žmonių apie ją kalba, paprasčiausiai nėra“. Istoriją dauguma laiko faktais. Su tuo galima sutikti, nes didžiajai daugumai žmonių istorija siejasi su faktais ir datomis, bet tai nereiškia, kad istorija neturi prasmės ar, kad istorija tai vien tik faktai ir įvykiai. Faktai – tai tik dalis istorijos ir istoriko darbo, kuriuo bando paaiškinti, kodėl taip įvyko, kas atitinkamą įvykį įvykti paskatino, kas jį sukėlė. „Bet kuris istorikas, mąstantis apie tai, kaip jis galvoja ir kuria, žino, kad įsitraukęs į nuolatinį procesą, kurio metu faktai siejami su interpretacija, o interpretacija papildo faktus“. Todėl daugumai ir atrodo, kad istorija – tai tik faktai, bet šalia visada yra interpretacija, ir negalima jų atskirti, ar kuriam suteikti pirmenybę. Fakto ir interpretacijos santykis – tai ryšys tarp praeities ir ateities, ir kiekviena nauja interpretacija yra privaloma istorijos funkcija. Istorijos tikslai keičiasi, keičiasi ir interpretacijos, istorinių įvykių nustatymas.

K.Popperis užduoda klausimą, ar galima parašyti visuotinę konkrečią žmonijos istoriją, ir atsako į šį klausimą neigiamai. „Jei būtų konkreti žmonijos istorija, ji turėtų būti visų žmonių, jų vilčių, kovos ir kančios istorija. Nė vienas žmogus nėra svarbesnis už kitą“. Be abejo, nė vienas žmogus nėra svarbesnis už kitą, bet mes visada turime rinktis, kaip istorikas renkasi fragmentą iš praeities ir analizuoja, daro išvadas, interpretuoja. Žmogaus protas nėra toks pajėgus, kad galėtų apimti kiekvieno žmogaus istoriją. Be to, yra daug vertingų žmonių, kaip teigia K.Popperis, kurie bus užmiršti ir mes apie juos nežinosime ir taip yra dėl to, kad turime rinktis. Istorikas renkasi tai, kas jam įdomu, aktualu, „istoriko darbas atspindi tą visuomenę, kurioje jis darbuojasi“. Parodomi ne tik įvykiai, bet ir istorikas keičiasi; filosofas teisus tvirtindamas, kad negalima įbristi į tą pačią upę du kartus, tai lygiai taip pat istorikas negali parašyti dviejų vienodų knygų“.

Politinė laisvė. (2015 m. Vasario 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/politine-laisve.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:46