Politinės mąstysenos formos


Politologijos referatas. Politinės mąstysenos formos. Įvadas. Konservatizmas. Nacionalizmas. Fašizmas. Autoritarizmas. Idealistiniu požiūriu, pasaulis kilęs iš idėjos, egzistuojančios už jos ribų, o materialistiniu požiūriu, pasaulio pradžios priežastys glūdi jame pačiame, jo materialioje tikrovėje. Trečiojo požiūrio, - gnosticizmo - problemos galutinai išspręsti neįmanoma. Šios bendriausios sampratos arba vaizdiniai sudaro pasaulėžiūrą. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą pasaulėžiūrą ir derina ją su savo praktine egzistencija. Žmonės pažysta pasaulį sistemingai. Tokį pasaulio pažinimą vadinsime moksliniu, o jo rezultatus, surinktas žinias - mokslu. Moksliniu požiūriu siekiama nustatyti tiesą; jam būdingi tam tikri principai, kuriais būtinai vadovaujamasi, dirbant mokslinį darbą. Moksliniam pažinimui būtini šie principai: vartojamos sąvokos privalo būti tikslios; visus pateikiamus teiginius turi būti įmanoma įrodyti; bet kuris teiginys turi neprieštarauti kitiems su ta pačia problema susijusiems teiginiams ir karu su jais sudaryti vientisą ir logišką įrodymų visumą. Žvelgdami į XX a. politines idėjas, dažnai esame priversti atsigręžti į praėjusio šimtmečio, o dažnai ir ankstesnę istoriją. Joje randame daugumos dabartinių ideologijų šaknis. Atsparos taškas yra Prancūzijos didžioji revoliucija, tai yra 1789-1799 metų įvykių seka. Vienas šio proceso elementų buvo partijos kovojančios dėl valdžios. Privalome skirti dvi politinių pažiūrų grupes. Pirmoji grupė apima senesnes politinių idėjų atmainas. Jų kilmė dažniausiai siekia XIX a., antroji - naujesnes, į XX a. septinto ir aštunto dešimtmečio sandūrą. Pirmoji - tai aiškiai dešiniosios kryptys: konservatizmas, autoritarizmas, nacionalizmas, konservatyvusis liberalizmas ir fašizmas. Antrajai daliai priklauso liberaliosios ideologijos istorija. Priskirdami liberalizmą centro pozicijoms.


            Žmonės pažysta pasaulį sistemingai.

             žmogaus žemiškoji būtis turi du lygmenis: 1) tai gamta, 2) visi žmonijos kūriniai. Šiam antrajam lygmeniui priskirsime ir žmogaus gebėjimą mąstyti bei įvairaus mąstymo apie politiką formas. Politika - tai organizuotoje žmonių bendruomenėje vykstančių reiškinių, susijusių su valdžia, visuma. Į pirmąjį politikos planą visada iškyla veiksmai, susiję su valdymu, kova dėl valdžios. Politiniam gyvenimui itin reikšminga valstybė. Valstybė - tai hierarchinis ir teritorinis darinys, reguliuojantis įvairias visuomenės gyvenimo sritis ir galintis disponuoti įvairiomis prievartos formomis. Įvairiose epochose politinis mąstymas reiškėsi įvairiomis formomis. Galime skirti tris politinių idėjų raidos stadijas. Idėjos primityviausia prasme yra tam tikri vaizdiniai. Antrojoje stadijoje šiuos pirmuosius elementus žmonių protai sieja į visumas (koncepcijas). Išaiškėja kas yra svarbiausia iš politinių koncepcijų, plėtojasi sudėtingesnės politinės mąstysenos formos.

Xix ir xx a.

Politinės mąstysenos formos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/politines-mastysenos-formos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:17